詩篇 137

1 われらバビロンの河のほとりにすわり シオンをおもひいでて涙をながしぬ

Tañ’olon-tsaka e Bavele eo, ty nitoboha’ay naho nirovetse, t’ie nahatiahy i Tsiône.

2 われらそのあたりの柳にわが琴をかけたり

Amo sohihy añivo’eo ty nandradoradoa’ay o marovani’aio,

3 そはわれらを虜にせしものわれらに歌をもとめたり 我儕をくるしむる者われらにおのれを歓ばせんとて シオンのうた一つうたへといへり

Teo ty nihalalia’ o mpanese anaio sabo, naho nipaia’ o mpampisoañ’ anaio rebeke, ami’ty hoe: Isabò o sabo’ i Tsiôneo.

4 われら外邦にありていかでヱホバの歌をうたはんや

Aa vaho akore ty hisaboentika ty sabo’ Iehovà an-tanen’ ambahiny atoy?

5 エルサレムよもし我なんぢをわすれなばわが右の手にその巧をわすれしめたまへ

Naho haliñoko rehe ry Ierosalaime, le angao ho kombimba ty sirako havana.

6 もしわれ汝を思ひいでず もしわれヱルサレムをわがすべての歓喜の極となさずばわが舌をわが腭につかしめたまヘ

Adono hipitek’ ami’ty lañilañiko ty lelako, naho tsy mahatiahy azo raho, lehe tsy aonjoko ambone’ ze mahafale ahiko iaby t’Ierosalaime.

7 ヱホバよねがはくはヱルサレムの日にエドムの子輩がこれを掃除けその基までもはらひのぞけといへるを聖意にとめたまへ

Tiahio ry Iehovà ty kabò’o amo nte Edomeo tañ’andro’ Ierosalaime: Rotsaho! hoe iereo, akoromaho pak’amo mananta’eo!

8 ほろぼさるべきバビロンの女よ なんぢがわれらに作しごとく汝にむくゆる人はさいはひなるべし

Ry anak-ampela’ i Bavele, harotsake rehe, haha ty hañavak’azo amy nañondroha’o ama’aio.

9 なんぢの嬰児をとりて岩のうへになげうつものは福ひなるべし

Fale ty handrambe o anak’ajaja’oo, handretsake iareo an-damilamy eo.