< La Bu 49 >

1 Nangho mipite’n hichehi ngaijuvin! Nangho vannoi mite jouse’n ngaicheh uvin!
科辣黑後裔歌,用高音,交與樂官。 關於這事,請萬民都要靜聽,普世居民,請你們側耳細聽,
2 Milen le mineo, ahao avai in ngaisoh keijun!
不論貧富無分縉紳百姓,請你們都一一側耳聆聽。
3 Ajeh chu kathuseiho hi chihna thu ahin, chuleh kalung’a kagel jong hi hetgilna dimset ahi.
我的口要宣講智慧,我的心要思念哲理。
4 Keiman thuchih kaseiho chu giltah’in kegel’in hiti chun semjang sai a kitilkhou in thulem kaseiho suhlhap na kanei ji'e.
我要側耳恭聽諺語,我要鼓琴解釋隱語。
5 Kagalmite’n eihin umkimvel’uva boinan eihin lhunkhum teng idia kakichat ding ham?
當陷害我者的毒謀圍我時,在我困厄的日期,我有何所懼?
6 Amahon anei agouhou atahsan un ahaotheinau a akiletsah ui.
因為他們只知依恃財產的富足,他們只會誇耀自己金錢的豐裕;
7 Ahijeng vang’in athina diuva kon’in amaho le amaho akihuhdoh joupouvin Pathen henga sum in ahinkhou akichoh thei pouve.
但是金錢不能使任何人得救,決不能把人的贖債還給天主,
8 Lhatdamna kitihi bailam tah a um ahipoi, ajeh chu koiman alhingset’in apejou poi;
因為人命的贖債非常昂貴,任何金錢也決不足以贖回,
9 tonsot’a hingjing a lhanmun’a chelou hel nading chu.
不能使人生存久長,不能使人不見死亡。
10 Michingho chu nikhat thitei diu ahi, hiche mingol le lungel neilou ho banga anei agouhou chu adalhah cheh di’u ahi.
你看,智者死去,愚昧者也同樣沉淪,他們都將自己的財產遺留給別人。
11 Lhanmol chu atonsot in’u ahitan achen jingna di’u mun chu ahitai. Anei agouho’u chu amaho min putsah jeng leu.
他們雖然曾以自己的名號,給一些地方命名,但是他們永久的住宅,萬代的居所卻是墳塋。
12 Aminthan nao chu sotlou ding ganhing ho bang’a thithou thou di’u ahi.
人在富貴中絕不能久長,將與牲畜無異,同樣死亡。
13 Amaho hi min miching dan’in geljong leu mingol bang’a thina ato thou thou di’u ahi.
這就是自滿昏愚者的終途,這就是自誇幸運者的末路。
14 Kelngoiho bang’a lhanmun lhung thou thou di’u thina chu akelngoi chingpa’u hiding, anei agouhou a kon’a gamlatah’a lhanmun khat’a monlha thou thou diu ahi. (Sheol h7585)
他們就如羊群一般被人趕入深坑,死亡要牧放他們,義人要主宰他們。他們的容貌即刻色衰,陰間將是他們的住宅。 (Sheol h7585)
15 Ahin keivang Pathen’in kahinkho eilhatdoh peh’in tin, Aman lhanmun’a kon’in eihuhdoh nante. (Sheol h7585)
但是天主必救我靈脫離陰府,因為祂要把我接走。 (Sheol h7585)
16 Hijeh chun migilou ho ahung hao ua a innchen ujong ahung hoibe cheh tengu le lunglhadah hih in.
不要嫉妒他人變成富翁,不要忌恨他人家產倍增;
17 Ajeh chu amaho athiteng uleh imacha akipoh di’u aumpoi anei agou’un lhan sung’ah juilut thei pouvinte.
因為他死時什麼也不能帶走,他的財產也不能隨著他同去。
18 Hiche lei hinkho’a hin alolhin jeh’un vangpha le ochat um’in kigel jong leu,
他在生時雖我陶醉說:「只要你幸福,人必誇讚你。」
19 Chemasa ho bang bang’a thidiu khovah amukit louhel di’u ahitai.
他終要回去和他的祖先相逢,永永遠遠他再不能看到光明。
20 Anei agou’u kiletsahpi ho chun amaho jong ganhing bang’a phat khatleh thithou thou diu ahilam akihetdoh lou’u ahi.
人在富貴中,不深思遠慮,將與牲畜無異,都要死去

< La Bu 49 >