< Tesalonikaliⱪlarƣa 1 3 >

1 Xuning bilǝn biz [silǝrdin hǝwǝrsiz] taⱪitimiz taⱪ bolup, ɵzimiz Afina xǝⱨiridǝ yalƣuz ⱪelip,
Por isso, como não podíamos mais suportar, decidimos ficar sozinhos em Atenas,
2 aldinglarƣa ⱪerindiximiz ⱨǝm Huda yolida Mǝsiⱨning hux hǝwiridǝ boluwatⱪan hizmǝtdiximiz Timotiyni silǝrni etiⱪadta mustǝⱨkǝmlǝx-küqǝytix wǝ riƣbǝtlǝndürüx üqün ǝwǝtixni ⱪarar ⱪilduⱪ;
e enviamos Timóteo, nosso irmão e cooperador de Deus no Evangelho de Cristo, para vos fortalecer e vos encorajar quanto a vossa fé;
3 [bizning uni ǝwǝtixtiki] mǝⱪsitimiz, ⱨeqkimning bexinglarƣa qüxkǝn muxu zǝhmǝt-ⱪiyinqiliⱪlar sǝwǝbidin [etiⱪadta] tǝwrinip ⱪalmasliⱪi üqündur. Qünki ɵzünglar bundaⱪ ixlarƣa uqraxⱪa aldin’ala bekitilgǝn, dǝp bilisilǝr.
a fim de que ninguém se abale por essas aflições; pois vós mesmos sabeis que para isso fomos destinados.
4 Qünki biz silǝr bilǝn billǝ bolƣan waⱪtimizda, silǝrgǝ ⱨǝmmimiz azab-ⱪiyinqiliⱪⱪa uqrimay ⱪalmaymiz dǝp aldin’ala eytⱪaniduⱪ. Əmǝliyǝttǝ ⱨazir deginimizdǝk boldi, dǝp bilisilǝr.
Pois quando ainda estávamos convosco vós dizíamos com antecedência que seríamos afligidos, como aconteceu, e vós sabeis.
5 Xu sǝwǝbtin taⱪitim taⱪ bolup, etiⱪadinglarning zadi ⱪandaⱪ ikǝnlikini bilix üqün, azdurƣuqi silǝrni azdurup bizning silǝrgǝ singdürgǝn ǝjrimiz bikarƣa kǝttimikin dǝp ǝnsirǝp, Timotiyni yeninglarƣa ǝwǝtkǝnidim.
Por isso, como não podia mais suportar, eu [o] enviei para saber de vossa fé. [Eu temia] que o tentador houvesse vos tentado, e o nosso trabalho houvesse sido inútil.
6 Lekin Timotiy baya yeninglardin ⱪaytip kǝlgǝndǝ, etiⱪadinglar wǝ meⱨir-muⱨǝbbitinglar toƣrisida bizgǝ yahxi hǝwǝr elip kelip, silǝrning bizni ⱨǝrdaim seƣinip turƣanliⱪinglarni wǝ huddi biz silǝr bilǝn didarlixixⱪa tǝlpünginimizdǝk, silǝrningmu bizni kɵrgünglar kǝlgǝnlikini eytti.
Mas agora, depois que Timóteo voltou a nós da vossa presença, e nos trouxe boas notícias da vossa fé e amor, e de como sempre tendes boa lembrança de nós, e desejais muito nos ver, como também nós a vós;
7 Xuningdǝk, ǝy ⱪerindaxlar, beximizƣa qüxkǝn muxundaⱪ barliⱪ azab-oⱪubǝt wǝ eƣirqiliⱪ iqidǝ turiwatⱪinimizda silǝrdin, yǝni qing etiⱪadinglardin riƣbǝt-tǝsǝlli taptuⱪ;
por isso, irmãos, ficamos consolados acerca de vós em toda a nossa necessidade e aflição, pela vossa fé.
8 Qünki Rǝbdǝ qing turƣan bolsanglar, biz [ɵlmǝy], ⱨayat ⱪalimiz!
Pois agora vivemos, se vós estais firmes no Senhor.
9 Əmdi silǝr üqün, Hudayimiz aldida silǝrning wǝjinglardin tolimu xadlanduⱪ, bu zor xadliⱪimizdin silǝr üqün Hudaƣa ⱪanqilik dǝrijidǝ tǝxǝkkür eytsaⱪ bolar?!
Pois como agradecemos a Deus por vós, por toda a alegria com que nos alegramos por vossa causa, diante do nosso Deus!
10 Silǝr bilǝn didar kɵrüxüx wǝ etiⱪadinglardiki yetǝrsizliklǝrni mukǝmmǝl ⱪilixⱪa muyǝssǝr bolux imkaniyiti üqün, keqǝ-kündüz Hudaƣa zor tǝlmürüp yelinmaⱪtimiz.
E de noite e de dia com extrema intensidade oramos para que possamos ver o vosso rosto, e supramos o que falta na vossa fé.
11 Əmdi bizning Huda’Atimizning Ɵzi ⱨǝm Rǝbbimiz Əysa bizning yolimizni yeninglarƣa baxliƣay;
E que o mesmo Deus, nosso Pai, e o nosso Senhor Jesus, preparem o nosso caminho até vós.
12 ǝmdi meⱨir-muⱨǝbbǝtimiz silǝrgǝ tolƣandǝk, Rǝb silǝrning bir-biringlarƣa wǝ ⱨǝmmǝ adǝmlǝrgǝ bolƣan meⱨir-muⱨǝbbitinglarni axurup, tolup taxturƣay;
E o Senhor vos faça crescer e exceder em amor uns pelos outros, e por todos, à semelhança de nós por vós;
13 ⱨǝm xundaⱪ bolƣanda, Rǝbbimiz Əysa Ɵzining barliⱪ muⱪǝddǝs bǝndiliri bilǝn billǝ ⱪaytip kǝlgǝndǝ ⱪǝlbinglar bizning Huda’Atimiz aldida pak-muⱪǝddǝsliktǝ nuⱪsansiz boluxⱪa mustǝⱨkǝmlinidu!
a fim de que fortaleça os vossos corações, irrepreensíveis em santidade diante do nosso Deus e Pai, na vinda do nosso Senhor Jesus com todos os seus santos.

< Tesalonikaliⱪlarƣa 1 3 >