< Luk 18 >

1 Vbvrikunamv Jisu ninyigv lvbwlaksu vdwa minchisinam go minla tamsarto bunua kumbwngla doomu dubv okv vdwloka miangbv mvngsu madubv.
彼はまた,いつも祈っていなければならず,あきらめてはならないことを,彼らにたとえで話して
2 “Banggu guloka kvba japrianv nyi go dooto nw yvvnyika mvngdv manvgo okv Pwknvyarnv nyika busu manvgo.
言った,「ある町に,神を恐れず,人をも敬わない一人の裁判官がいた。
3 Okv ho banggu akin hoka hvngmi goka dooto hv ninyi gvlo aaki nvgo okv ninyigv jvjv nga raabwngto vbv minto ‘nga nyiru nvnga ridarminsu dubv nga ridur labv!’
その町には一人のやもめがおり,何度も彼のもとに来ては,『わたしを訴える者からわたしを弁護してください!』と言っていた。
4 Japria jinv angv megojego riji jimakv vla mingkwngto, vbvritola anyung jemanga nw atuv minsuto, ‘Ngo Pwknvyarnvnyi busu manv vmalo nyi ha mvngdv manv gubv rijvka,
彼は,しばらくの間はそうしようとはしなかったが,後になって自分に言った,『わたしは神を恐れず,人をも敬わないが,
5 so hvngmi gv nga adwkaku jinam mvnwng gv lvgalo ngo ninyigv jvjv nga paadu kubv kaajire. Ngo vbv riji mabolo nw aabwngre okv ataranya lo ngaaka gvvkuji!’”
それでもこのやもめがわたしを煩わすので,彼女を弁護してやろう。そうしないと,彼女は絶え間なくやって来て,わたしを疲れ果てさせるだろう』」 。
6 Okv Ahtu minbwngto, “Japrianv nyi alvmanv gv minam a tvvtoka.
主は言った,「この不義の裁判官の言うことを聞きなさい。
7 Vjak, Pwknvyarnv nw atugv nyi gv lvgabv japjiriji maredw yvvdw aluayu bv ridur lvgabv kapki nvnga? Nw ninyia ridur svnga tapv ridw?
まして神は,昼も夜もご自分に向かって叫んでいる,ご自分の選ばれた者たちのあだを討たずに,彼らのことを我慢し続けられることがあるだろうか。
8 Ngo nonua mindu, Nw bunu gvbv japjire okv hum baapubv rijire. Vbvritola nyia Kuunyilo ngv vdwlo nyiamooku so aarikunyi mvngjwng go paarikudw?”
あなた方に告げるが,神は速やかに彼らのあだを討たれるだろう。それでも,人の子が来る時,地上に信仰を見いだすだろうか」 。
9 Atua darwk nvgobv mvngsinv okv kvvbi nyi mvnwngnga miyakaayanv vdwa Jisu so minchisinam sum minjidato.
彼はまた,自分の義を確信しており,他のすべての人たちをさげすんでいたある人々に対して,次のたとえを語った。
10 “Alu golo nyi anyigo Pwknvyarnvnaam lo kumdubv vla chaato: akonv Parisi go kvvbi gonv lampu naaria nvgo.
「二人の人が祈るために神殿に上って行った。一人はファリサイ人で,もう一人は徴税人だった。
11 Parisi angv atu hv akusubv dakrwsito okv kumto, ‘Ngo Pwknvyarnv nam, umbonyikv mvngdunv, ogulvgavbolo ngo dvgum madunv, tvvma nvgobv rima, vmalo nyi mvnwng gv ribv, yoomur nvgobv rima. Ngo nam umbonyikv vdunv ogulvgavbolo ngo alo v doonv lampunayanv aingbv rima.
ファリサイ人は立って,自分の中でこのように祈った。『神よ,わたしがほかの者たち,すなわち,奪い取る者たち,不義の者たち,姦淫を犯す者たちのようでなく,さらにはこの徴税人のようでさえないことに感謝します。
12 Ngo lokkanw lo loonyi go yikla doodunv, okv ngo paanam lo vring loka akonyi nam jibwng dunv.’
わたしは週に二度断食しています。自分の得るすべてのものの十分の一税をささげています』。
13 Vbvritola Lampunayanv angv adulo dakto okv ninyigv nyukmu ngvka nyido aobv baayinmato, vbvritola ninyigv haakwnglo baapv gvrila okv minto, ‘Pwknvyarnv, ngo rimurnv nyi go, ngam aya labv!’
だが,徴税人は,遠くに立ち,目を天に上げようともせず,胸を打ちながら言った,『神よ,罪人のわたしをあわれんでください!』
14 Ngo nonua mindunv,” Jisu minto, “Pwknvyarnv gv kaagia lo, alvnvgobv rinv lampu naayanv angv, vdwlo nw naam bv vngtokudw, Parisis angvma. Ho lvga mvnwngngv yvvdw kainvgobv mvngsudunv um miang nvgobv mvre, okv yvvdw atu v miang nvgobv mvngsudunv hum kainvgobv mvre.”
あなた方に告げるが,この人は,最初の人よりも義とされて自分の家に下って行った。だれでも自分を高くする者は低くされ,自分を低くする者は高くされるのだ」 。
15 Nyi mego bunugv vmi vdwa Jisu gvlo aagvjito ninyigv laak v bunuam lakpo modubv vla. Lvbwlaksu vdwv bunua vbvrinv gubv vla yamdarpato,
人々はまた,彼に触ってもらおうとして,赤子たちを彼のもとに連れて来ていた。しかし,弟子たちはそれを見て,彼らをしかりつけた。
16 vbvritola Jisu vmi vdwa nw gvlo goklwkto okv minto, “vmi vdwa ngoogvlo aamuto okv bunua mintor mabv, ogulvgavbolo Pwknvyarnv gv Karv ngv svkv nvgv gvngv.
イエスは彼らを呼び寄せて言った,「幼子たちがわたしのところに来るままにしておきなさい。彼らをとどめてはいけない。神の王国はこのような者たちのものだからだ。
17 Sum mvnggap laka! Yvvdw vmi aingbv rigv rila Pwknvyarnv gv Karv nga naarwk madunv v hoka aanyu mare.”
本当にはっきりとあなた方に告げる。神の王国を幼子のように受け入れない者は,決してその中に入ることはない」 。
18 Jius nyi rigvnv ako Jisunyi tvvkato, “Alvbv Tamsarnv, turbwng nama paanam lvgabv ngo ogugo risegubvri?” (aiōnios g166)
ある支配者が彼に尋ねて言った,「善い先生,永遠の命を受け継ぐためには何をしたらよいでしょうか」。 (aiōnios g166)
19 “No nga ogubv alvnv vla mindunv?” Jisu ninyia tvvkato. “Yvvka alvnv kaama Pwknvyarnv akin mvngchik.
イエスは彼に答えた,「なぜ,わたしのことを善いと呼ぶのか。神おひとりのほかに善い者はいない。
20 No gamkinam gaam vdwa chindu: ‘Yoomur mabvka; gwngrw gwyoka; dvcho mabvka; mvvlarula yvvnyika mium mabvka; noogv anv okv abunyi mvngdv laka.’”
あなたはおきてを知っている。『姦淫を犯してはいけない』,『殺してはいけない』,『盗んではいけない』,『偽りの証言をしてはいけない』,『だまし取ってはいけない』,『あなたの父と母を敬いなさい』」 。
21 Nyi angv mirwkto, “So gv gamkinam gaam vdw sum, ngo vmi anga lokv, ribwngchala ripvkunv.”
彼は言った,「わたしはそうした事すべてを幼いころから守ってきました」。
22 Vdwlo Jisu hum tvvtokudw, nw nyi anga minto, “No rise ngv akin go doopv. No ogugo doopvdw hum mvnwngnga pyoktola morko nga heemanv vdwa jito laka, okv no nyidomooku tolo nyitvyachok reku; vbvripikula aala nga vngming gvlakuka.”
イエスはこれらの事を聞いて,彼に言った,「あなたにはまだ一つのことが足りない。自分の持ち物をみな売って,貧しい人々に配りなさい。あなたは天に宝を持つことになる。来て,わたしに従いなさい」 。
23 Vbvritola vdwlo nyi angv hum tvvtokudw, nw achialvbv mvngru toku, ogulvgavbolo nw achialvbv nyitvto.
しかし,彼はこれらの事を聞いてひどく悲しんだ。非常に富んでいたからである。
24 Jisu ninyia mvngru dubv kaatoku okv minto, “Nyitvnv nyi hv Pwknvyarnv gv Karv lo aanam lvgabv achialvbv aanyu madunv!
彼がひどく悲しむのを見ながら,イエスは言った,「富んだ人たちが神の王国に入るのは,何と難しいことか!
25 Kemel gv pwsi ungrung lo vngpit tvvnam aingbv nyitvnv nyi v hum kaiyabv aanyu manam gubv Pwknvyarnv gv Karv lo aatv rinyi ridunv.”
富んだ人が神の王国に入るよりは,ラクダが針の穴を通り抜ける方が易しいのだ」 。
26 Nyi vdwv hum nw gvlo tvvpanv vdwv tvvkato, “Vbvrikubolo, yvv, ringnam a paala kujinv?”
彼らはこれを聞いて言った,「それでは,だれが救いを得られるのですか」。
27 Jisu mirwkto, “Nyi gv ogugo rinyu manamv Pwknvyarnv gv lvgabv rinyu dunv.”
しかし彼は言った,「人には不可能な事柄でも,神には可能なのだ」 。
28 Vbvrikunamv Pitar minto, “Kaatoka! Ngonu nam vngming gvdubv ngonugv naam vdwa vngyu pvnv.”
ペトロが言った,「ご覧ください,わたしたちは何もかも後にして,あなたに従いました」。
29 “Am,” Jisu bunua minto, “Okv ngo nonua jvjvbv milv jidunv yvvdw naam vmalo nyimv vmalo achiboru vmalo anvabu vmalo kuu vdwa Pwknvyarnv gv Karv lvgabv vngyu dunv.
イエスは言った,「本当にはっきりとあなた方に告げる。神の王国のために,家,妻,兄弟たち,両親,あるいは子供たちを後にする者で,
30 Vjakgv singgv dvnam sum achialvbv kaiyabv paare okv aainv singnam gunv tolo turbwng nama paare.” (aiōn g165, aiōnios g166)
今この時に何倍も受け,また来たるべき世で永遠の命を受けない者はいない」 。 (aiōn g165, aiōnios g166)
31 Jisu lvbwlaksu vdwa vngyi gvtoku okv bunua minto, “Tvvtoka, ngonu Jerusalem bv vngdunv, hoka nyijwk vdwgv nyia Kuunyilo gv lvga nga lvknam vdwv jvjvbv rilin jiriku.
彼は十二人をわきに連れて行き,彼らに言った,「見よ,わたしたちはエルサレムに上って行く。そして,人の子について,預言者たちを通して書かれたことはみな成し遂げられるだろう。
32 Ninyia kvvbi nyi vdwgvlo laklwk reku, bunu ninyia mvmin reku, nyarjikao reku, okv tachor chorke reku.
彼は異邦人たちに引き渡され,あざけられ,ひどい扱いを受け,つばをかけられる。
33 Bunu ninyia svnyak pareku, okv mvki reku, vbvritola alu loom kochinglo nw turrap reku.”
彼らは彼をむち打ち,殺すだろう。三日目に彼は生き返る」 。
34 Vbvritola lvbwlaksu vdwv minam vdwa akonyika chinku mato; ogu ha minpv nvdw hv bunugv lokv adu toku, okv Jisu ogu gonyi minpv nvdw um bunu chinku mato.
彼らはこれらのことを理解しなかった。この言葉は彼らから隠されており,彼らは語られたことを理解しなかったのである。
35 Jisu Jeriko gv adarlo aadungto, hoka giagonv nyi ako lamtv hoka doopv tvvla giadungto.
彼がエリコに近づいていた時のこと,ある盲人が道ばたに座って物ごいをしていた。
36 Vdwlo nw nyipam vdwgv vngpit nama tvvpa tokudw, nw tvkato, “Si ogu v?”
群衆が通り過ぎるのを耳にして,これは何事かと尋ねた。
37 Bunu ninyia minpato, “Najaret lokv Jisu vngpit dvnvkv.”
人々は,ナザレのイエスが通って行くのだと彼に告げた。
38 Nw kapla minto, “Jisu! Dabid gv kuunyilo! Nga aya mvngpa labvka!”
彼は叫んで言った,「ダビデの子イエスよ,わたしをあわれんでください!」
39 Haabo lokv nyi vdwv ninyia yamto okv ninyia choibvkv vla minto. Vbvritola nw gamtvyayabv gokla minto, “Dabid gv kuunyilo! Nga aya mvngpa labvka!”
先を行く者たちが彼をしかりつけ,黙らせようとしたが,彼はますます,「ダビデの子よ,わたしをあわれんでください!」と叫び続けた。
40 Vkvlvgabv Jisu daktungto okv nyikchingnv nyi anga ninyigvlo aagv dubv minto. Vdwlo nyi angv nvchilo aato kudw, Jisu ninyia tvvkato,
イエスは立ち止まって,彼を連れて来るようにと命じた。彼が近づいて来ると,イエスは彼に尋ねた,
41 “No nga noogv lvgabv ogugo rijilabv vla mvngdunv?” “Tamsarnv,” nw mirwksito, “Ngo lvkodv kaapa nwngduku.”
「何をして欲しいのか」 。 彼は言った,「主よ,また見えるようになることです」。
42 Jisu ninyia minto, “Vbvrikunamv kaato kuka! Noogv mvngjwng ngv nam alv mopvku.”
イエスは彼に言った,「見えるようになりなさい。あなたの信仰があなたをいやしたのだ」 。
43 Vjakgobv nw kaapa toku, okv nw Pwknvyarnvnyi hartv yingla, Jisunyi vngming gvtoku. Vdwlo nyipam v um kaatokudw, bunu mvnwngngv Pwknvyarnvnyi hartv toku.
すぐに彼は見えるようになり,神に栄光をささげながらイエスに従った。それを見て,人々はみな神をたたえた。

< Luk 18 >