< ルカの福音書 14 >

1 ある安息日に、食事をしようとして、パリサイ派のある指導者の家にはいられたとき、みんながじっとイエスを見つめていた。
Cholngahni khat Yeshua nilhah an nedin Pharisee ho lamkai khat in'ah achen, chule miho chun phatah in avelhiuvin ahi.
2 そこには、イエスの真正面に、水腫をわずらっている人がいた。
Hiche a chun mikhat, aban le akengho pom khat aumin ahi.
3 イエスは、律法の専門家、パリサイ人たちに、「安息日に病気を直すことは正しいことですか、それともよくないことですか。」と言われた。
Yeshuan Pharisee hole danthu themho chu adongin, “Cholngah nikhoa misuhdam danthun aphal hai aphallou ham?” ati.
4 しかし、彼らは黙っていた。それで、イエスはその人を抱いて直してやり、そしてお帰しになった。
Amahon adonbut nom lou phat un, Yeshuan anapa chu atham'in chule asudam'in asolmang tai.
5 それから、彼らに言われた。「自分の息子や牛が井戸に落ちたのに、安息日だからといって、すぐに引き上げてやらない者があなたがたのうちにいるでしょうか。」
Chuin amaho lam ngan aseitai, “Nangho cholngah nia natonglou koi naum uvam? Nachapa ham ahiloule na bongchal hamkhat kokhuh a alhahlut le, aladoh dinga nakino ji hih um?” ati.
6 彼らは答えることができなかった。
Avel'in adonbut thei kit tapouve.
7 招かれた人々が上座を選んでいる様子に気づいておられたイエスは、彼らにたとえを話された。
Nilhah anne a hung jouse chun touna nom nom jabolna mun achu cheh'u Yeshuan amu phat in, aman amaho chu hiche thumop hi apen ahi.
8 「婚礼の披露宴に招かれたときには、上座にすわってはいけません。あなたより身分の高い人が、招かれているかもしれないし、
“Moupui golvah na'a kouna namu teng uleh, jabolna munhoa tou hih un. Ijem tin nang sanga jabolna chang ding khat ana kikou khataleh ipi tin tem?”
9 あなたやその人を招いた人が来て、『この人に席を譲ってください。』とあなたに言うなら、そのときあなたは恥をかいて、末席に着かなければならないでしょう。
Kinneipa chun ahung seiding, “Natouna chu hiche mipa hi pen” atiding ahi. Chuteng nangma najah cha ding ahi, chutengleh dokhang noiya kikoi touna hoa chu natou ding ahitai!
10 招かれるようなことがあって、行ったなら、末席に着きなさい。そうしたら、あなたを招いた人が来て、『どうぞもっと上席にお進みください。』と言うでしょう。そのときは、満座の中で面目を施すことになります。
“Chusang chun dokhang kengbul mun nemnung pen'a chun touvin. Chuteng kinneipan nahin muding nahenga hunga, ‘Jol, nang dingin mun phajep kaneiyuve!’ ahung tiding ahi. Chuteng nangma chu jin kikou dang ho masanga jana nachan ding ahi.
11 なぜなら、だれでも自分を高くする者は低くされ、自分を低くする者は高くされるからです。」
Ijeh inem itile ama kichoisang chan chu suhnem'a umdiu ahi, chule akineosah chan chu dopsang'a umdiu ahi” ati.
12 また、イエスは、自分を招いてくれた人にも、こう話された。「昼食や夕食のふるまいをするなら、友人、兄弟、親族、近所の金持ちなどを呼んではいけません。でないと、今度は彼らがあなたを招いて、お返しすることになるからです。
Chuin in-neipa chu aven, hitin aseiye “Nangman nehkhom ahilouleh golvah nabol teng, naloi nagol ho, nasopiho, na inkote, chule naheng nakom mihao ho kou hih'in. Ajeh chu amahon nangma nahin koukit diu ahin, hiche bou chu natohga hiding ahitai.
13 祝宴を催すばあいには、むしろ、貧しい人、不具の人、足なえ、盲人たちを招きなさい。
Chusang chun mivaichaho, chatmo ho, elbai ho, chule mitcho ho kou jon.
14 その人たちはお返しができないので、あなたは幸いです。義人の復活のときお返しを受けるからです。」
Chuteng michonpha thokitna'a Pathen in nanungsah joulou ding ho nakou jeh a nangma tohphatman napeh ding ahi,” ati.
15 イエスといっしょに食卓に着いていた客のひとりはこれを聞いて、イエスに、「神の国で食事する人は、何と幸いなことでしょう。」と言った。
Hiche thu ajah hin mikhat dokhanga Yeshua toh toukhom khat in, “Pathen Lenggam'a golvah ankonga galhah ding iti anop tadem!” tin ahin phongdoh e.
16 するとイエスはこう言われた。 「ある人が盛大な宴会を催し、大ぜいの人を招いた。
Yeshuan adonbut nan hiche thusim hi aseipeh e: Mikhat hin golvah lentah abol in kouna lekha jong tamtah athot doh tai.
17 宴会の時刻になったのでしもべをやり、招いておいた人々に、『さあ、おいでください。もうすっかり、用意ができましたから。』と言わせた。
Golvah anneh khom chu gontup ahiphat in, asohte asol'in, akikou ho jah'a, “Hungun golvah ankong gontup ahitai” agatisah'e.
18 ところが、みな同じように断わり始めた。最初の人はこう言った。『畑を買ったので、どうしても見に出かけなければなりません。すみませんが、お断わりさせていただきます。』
Ahivangin amahon abon'un ahitheilou nau thu aseiyun ahi. Khat in, “Tutah chun loumun kachon kavettoh lou akhoh'e, lungsettah in nei ngaidam in” ati.
19 もうひとりはこう言った。『五くびきの牛を買ったので、それをためしに行くところです。すみませんが、お断わりさせていただきます。』
Khat kit chun, Keiman tutah chun bongchal to-nga kahin chon, hithei nam ti kavet got ahi, lungset'in nei ngaidam un, ati.
20 また、別の人はこう言った。『結婚したので、行くことができません。』
Achom khat in, tun ji kaneiyin, hijeh chun hung thei ponge, ati.
21 しもべは帰って、このことを主人に報告した。すると、おこった主人は、そのしもべに言った。『急いで町の大通りや路地に出て行って、貧しい人や、不具の人や、盲人や、足なえをここに連れて来なさい。』
“Sohpa chu akilen apakai pa kom ah ipi iti adonbut'u aseipeh tai. Apakai pachu alung hang in hitin ahinsei tai, ‘Kintah'in chenlang, khopi sung lamlen tin'ah mivaicha ho, chatmo ho, mitcho ho, chule elbai ho gakou tan’ ati.
22 しもべは言った。『ご主人さま。仰せのとおりにいたしました。でも、まだ席があります。』
Asohpan hichu aboljou phat in, ahung hetsah in, ‘Mun a-ong nalaiye’ ahung ti.
23 主人は言った。『街道や垣根のところに出かけて行って、この家がいっぱいになるように、無理にでも人々を連れて来なさい。
Hijeh chun apakai pan aseiyin, ‘Chedoh in lang lamlen pam lah dung chule aning kah lah'a um koi hijong leh, namu mu hinkouvin, ka-in mi adim nadingin’ ati.
24 言っておくが、あの招待されていた人たちの中で、私の食事を味わう者は、ひとりもいないのです。』」
Ajeh chu kakou masat ho chun golvah an chu aneokhat jong atekhah lou diu ahitai,” ati.
25 さて、大ぜいの群衆が、イエスといっしょに歩いていたが、イエスは彼らのほうに向いて言われた。
Mihonpi tamtah chun Yeshua nung ajuiyu ahin, ama akihei kol'in ajah'uva aseitai,
26 「わたしのもとに来て、自分の父、母、妻、子、兄弟、姉妹、そのうえ自分のいのちまでも憎まない者は、わたしの弟子になることができません。
“Nangho kaseijui nahi nom uleh, mijouse nahot ngaiyu ahi, tekah nan–nanu napa, naji nachate, nasopi ho, nangma hinkho tah jong, achuti louleh kaseijui nahithei lou diu ahi.”
27 自分の十字架を負ってわたしについて来ない者は、わたしの弟子になることはできません。
Chule na thingpel nakipoh'a kanung najui lou leh, kaseijui nahithei lou diu ahi.
28 塔を築こうとするとき、まずすわって、完成に十分な金があるかどうか、その費用を計算しない者が、あなたがたのうちにひとりでもあるでしょうか。
Ahivangin kipan hih'un athoh hah ding dan nasimtoh masang'un. Ijeh inem itile, kon insah apat ding ham amasa'a alutding jat vetoh'a, ajona dinga sum ninglhing ding hinam ti simtoh masalouva?
29 基礎を築いただけで完成できなかったら、見ていた人はみな彼をあざ笑って、
Achuti loule akhombul bou najoa sum nabei maithei ahi, chuteng chuleh mijousen nanuisat bepding ahitai.
30 『この人は、建て始めはしたものの、完成できなかった。』と言うでしょう。
Amahon seiyunte, “Hiche pa khu ahi, insah kipan'a aban ajona ding boldoh joulou pa khu” tiuvinte.
31 また、どんな王でも、ほかの王と戦いを交えようとするときは、二万人を引き連れて向かって来る敵を、一万人で迎え撃つことができるかどうかを、まずすわって、考えずにいられましょうか。
“Ahilouleh, Leng khat galbol ding, koi athumop them hotoh toukhom'a, asepai sang som chun ama nokhum dinga hung kon sang som ni chu ajoding hinam ti kigel masalou ding'ah?
32 もし見込みがなければ、敵がまだ遠くに離れている間に、使者を送って講和を求めるでしょう。
Chuleh ajolou ding leh, palai sol'in tin, agalmi ho gamlat pet'a chu kihoucham ding agot tei ding ahi.
33 そういうわけで、あなたがたはだれでも、自分の財産全部を捨てないでは、わたしの弟子になることはできません。
Hijeh a chu nanei jouse napehdoh tokah a kaseijui nahithei lou diu ahi.
34 ですから、塩は良いものですが、もしその塩が塩けをなくしたら、何によってそれに味をつけるのでしょうか。
“Chi hi asu-al dingin aphai. Ahin, a-al na chu mansah taleh, iti na-alsah kit ding ham?”
35 土地にも肥やしにも役立たず、外に投げ捨てられてしまいます。聞く耳のある人は聞きなさい。」
A-al lou chi chu leiset a dinga jong chule leithao a dinga jong phachom lou ahi. Paidoh in aumji tai. Koi hileh nakol neichan in ngai hen chule hetthem hen.

< ルカの福音書 14 >