< 士師記 11 >

1 さてギレアデびとエフタは強い勇士であったが遊女の子で、エフタの父はギレアデであった。
Tun Gilead gam'a cheng Jepthah chu gal hattah anahi. Amahi Gilead chapa ahin amavang anuchu numei noti anahi.
2 ギレアデの妻も子供を産んだが、その妻の子供たちが成長したとき、彼らはエフタを追い出して彼に言った、「あなたはほかの女の産んだ子だから、わたしたちの父の家を継ぐことはできません」。
Gilead jinu chun chapa phabep ana neijin ahi, amahi ahung khanlet phat’un amahon Jepthah chu agam’uva kon in ana nodoh un ahi. Amahon Jepthah kommah, “Nangin ipau gouhi nachanthei louding ahi, ajeh chu nanghi numei chavai noti khat cha nahi bouve ahiuvin ahi.
3 それでエフタはその兄弟たちのもとから逃げ去って、トブの地に住んでいると、やくざ者がエフタのもとに集まってきて、彼と一緒に出かけて略奪を事としていた。
Hijeh chun Jepthah chu asopi hoa kon in ana jamdoh in Tob gammah ana chengin ahi. Gangtah in aman anung juiding loi phabep ahin neipai tan ahi.
4 日がたって後、アンモンの人々はイスラエルと戦うことになり、
Hiche phatlai hin, Ammon miten Israelte chungah gal ahin boltan ahi.
5 アンモンの人々がイスラエルと戦ったとき、ギレアデの長老たちは行ってエフタをトブの地から連れてこようとして、
Ammon miten ahin nokhum phat uhin, Gilead lamkaiten Tob ma um Jepthah hi akoutauvin ahi. Hiche lamkai hohin aseijun ahi,
6 エフタに言った、「きて、わたしたちの大将になってください。そうすればわたしたちはアンモンの人々と戦うことができます」。
“Hungin lang keiho lamkaijin hung pangtan! Ammon mite toh kisatna ding ahin neihung panpiuvin” atiuve.
7 エフタはギレアデの長老たちに言った、「あなたがたはわたしを憎んで、わたしの父の家から追い出したではありませんか。しかるに今あなたがたが困っている時とはいえ、わたしのところに来るとはどういうわけですか」。
Ahin Jepthah chun amaho kommah, “Nanghon nei vetdaova appa in na konna neina nodoh u hilouham? Tua hahsatna nanei phat uva hi ipi dinga kakomma nahungu ham?” atin ahi.
8 ギレアデの長老たちはエフタに言った、「それでわたしたちは今、あなたに帰ったのです。どうぞ、わたしたちと一緒に行って、アンモンの人々と戦ってください。そしてわたしたちとギレアデに住んでいるすべてのものとのかしらになってください」。
Lamkaiho chun adonbutnun “Ajeh chu tuahi nangma kangai chatnu ahitai, nangman Ammon mitetoh kisatto na ahi neihung lamkaijuva ahileh keihon Gilead mite jouse chunga lamkaija kapansah dingu ahi” atiuve.
9 エフタはギレアデの長老たちに言った、「もしあなたがたが、わたしをつれて帰って、アンモンの人々と戦わせるとき、主が彼らをわたしにわたされるならば、わたしはあなたがたのかしらとなりましょう」。
Jepthah in lamkaiho komma chun hitin aseije, “Keima kahunga Pakaiyin Ammon mite chunga chu gal eijosah a ahileh nalamkai uva neipansah mongdiu ahinam?” ati.
10 ギレアデの長老たちはエフタに言った、「主はあなたとわたしたちの間の証人です。わたしたちは必ずあなたの言われるとおりにしましょう」。
Lamkaihon adonbut’un, “Pakai chu ichunguva ahetoh in pangjing hen nangin nasei chanchu boldinga kakitep u ahi” atiuve.
11 そこでエフタはギレアデの長老たちと一緒に行った。民は彼を立てて自分たちのかしらとし、大将とした。それでエフタはミヅパで、自分の言葉をことごとく主の前に述べた。
Hitichun Jepthah chu Gilead lamkaiho toh akilhon khom tauvin ahi, chuleh Gilead mipite chun alamkai diuvin apansah tauvin chule gal lamkai jong ahisah taove.
12 かくてエフタはアンモンの人々の王に使者をつかわして言った、「あなたはわたしとなんのかかわりがあって、わたしのところへ攻めてきて、わたしの国と戦おうとするのですか」。
Hiche jouchun Jepthah in thupole ho Ammon lengpa komma asollin hitin aseije, “Ibola kagamsunga hi gal boldinga nahung ham?” ati.
13 アンモンの人々の王はエフタの使者に答えた、「昔、イスラエルがエジプトから上ってきたとき、アルノンからヤボクに及び、またヨルダンに及ぶわたしの国を奪い取ったからです。それゆえ今、穏やかにそれを返しなさい」。
Ammon lengpan Jepthah thupole ho kommah hitin ahin seijuvin ahi, “Israelte Egypt ma konna ahungu chun, amahon kagammu, Arnon vadunga kon in Jabbok vading gei chuleh Jordan changeijin eilah peh un ahi. Tun chanma nadeileh hiche hochu neihin nungpeh tan,” ati.
14 エフタはまた使者をアンモンの人々の王につかわして、
Jepthah in thupole ho chu Ammon lengpa komma alesol kitnin aseije,
15 言わせた、「エフタはこう申します、『イスラエルはモアブの地も、またアンモンの人々の地も取りませんでした。
Hichehi Jepthah in aseichu ahi, “Israelten Moab ahin Ammon mite ahin agammu kalahpeh pouve,
16 イスラエルはエジプトから上ってきたとき、荒野をとおって紅海にいたり、カデシにきました。
Israel mipite Egypt a konna ahung kitoldoh uva twikhanglen san ahung galkai jou uchun Kadesh ahung lhungun,
17 そしてイスラエルは使者をエドムの王につかわして「どうぞ、われわれにあなたの国を通らせてください」と言わせましたが、エドムの王は聞きいれませんでした。また同じように人をモアブの王につかわしたが、彼も承諾しなかったので、イスラエルはカデシにとどまりました。
Amahon Edom lengpa komma agamsung ahin phalpeh pouvin ahi. Hiche jouchun Moab lengpa komma hiche tobang machun agah thumkit un ahileh agamsunga hopa ding chu ahin janom dehpon ahi. Hijeh chun Israel mipite chu Kadesh a akingatauvin,
18 それから荒野をとおって、エドムの地とモアブの地を回り、モアブの地の東部に達し、アルノンの向こうに宿営しましたがモアブの領域には、はいりませんでした。アルノンはモアブの境だからです。
Akhonna in Edomle Moab chu apellun gamthip noija akitol tauvin ahi. Amahon Moab solam gamgi langchu ajotnun Arnon vadung pangte nia chun ngahmun asemtauvin ahi. Ahinla amahon Moab lutna dingin Arnon vadung ahin pal galkai khapon ahi, ajeh chu Ardon chu Moab gamgi ahi.
19 次にイスラエルはヘシボンの王すなわちアモリびとの王シホンに使者をつかわし、シホンに向かって「どうぞ、われわれにあなたの国をとおって、われわれの目的地へ行かせてください」と言わせました。
Hiche jouchun Israelten Heshbon na um Amor mi Sihon lengpa kommah ajotnao mun athum theina dingun agamsung hopana dinga phalna thummin thupole ho asollin ahi.
20 ところがシホンはイスラエルを信ぜず、その領域を通らせないばかりか、かえってすべての民を集めてヤハヅに陣を取り、イスラエルと戦いましたが、
Ahinlah Sihon lengpan Israelten agamsungu ahopa diu anaphal pon ahi. Aman asepaite agongtoh in Jahaz munnah amaho chu ana kidoupin ahi.
21 イスラエルの神、主はシホンとそのすべての民をイスラエルの手にわたされたので、イスラエルは彼らを撃ち破って、その土地に住んでいたアモリびとの地をことごとく占領し、
Ahinlah Pakai Israelte Pathen chun amite chu Sihon lengpa chu anajo sah tan ahi. Hijeh chun Israelten kholang gamkaija um Amor mite gamjouse,
22 アルノンからヤボクまでと、荒野からヨルダンまで、アモリびとの領域をことごとく占領しました。
Arnon vadunga konna Jabbok vadung chuleh gamthip noi solanga konna Jordan changei chungah tha ananeijun ahi.
23 このようにイスラエルの神、主はその民イスラエルの前からアモリびとを追い払われたのに、あなたはそれを取ろうとするのですか。
Hitichun Pakai Israel Pathen’in Amor mite gamchu alahpeh a Israelte anapeh ahin hichu keihon itidan a nangho kanungpeh kitdiu ham?
24 あなたは、あなたの神ケモシがあなたに取らせるものを取らないのですか。われわれはわれわれの神、主がわれわれの前から追い払われたものの土地を取るのです。
Hijeh chun na pathen uvin napeh uvin napeh uchu kikoi unlang keihon jong Pakai ka Pathennun eipeh u gamchu kakoiju ahibouve.
25 あなたはモアブの王チッポルの子バラクにまさる者ですか。バラクはかつてイスラエルと争ったことがありますか。かつて彼らと戦ったことがありますか。
Nangho Moab lengpa Zippor chapa Balak sanga phajo nahiuvam? Aman Israelte chung gal anabol khah em?
26 イスラエルはヘシボンとその村里に住み、またアロエルとその村里およびアルノンの岸に沿うすべての町々に住むこと三百年になりますが、あなたがたはどうしてその間にそれを取りもどさなかったのですか。
Israel hi hiche gammahi kum jathum hung chenga ahitan, Heshbon leh vella achenna hou Aroer leh achennao gam jouse chule Arnon vadung vella khopiho jousehi ana chenphao ahitai. Phat hitih chanpihi ipi dinga nahin nunglah louham?
27 わたしはあなたに何も悪い事をしたこともないのに、あなたはわたしと戦って、わたしに害を加えようとします。審判者であられる主よ、どうぞ、きょう、イスラエルの人々とアンモンの人々との間をおさばきください』」。
Hijeh chun keiman nang chungah suhkhel kaneipoi, nangjoh in neihung nokhum jeh ahi keichunga suhkhel naneijoh ahi, hijeh chun tunihin ichunguva vaihomma Pakaiyin Israel ham ahilouleh Ammon mite joh themmoa ham ti hinphongdoh jenghen” ati.
28 しかしアンモンの人々の王はエフタが言いつかわした言葉をききいれなかった。
Ahinlah Ammon lengpan Jepthah thuthot chu anahsahpon ahi.
29 時に主の霊がエフタに臨み、エフタはギレアデおよびマナセをとおって、ギレアデのミヅパに行き、ギレアデのミヅパから進んでアンモンの人々のところに行った。
Hiche phat chun Pakai lhagaochu Jepthah chungah ahung pansatan ahi, hichun ama Gilead gamma kon in Manasseh changei chuleh Gilead sunga Mizpah changei agachonnin Ammon mite kisatpi dingin epia aga khomtan ahi.
30 エフタは主に誓願を立てて言った、「もしあなたがアンモンの人々をわたしの手にわたされるならば、
Jepthah in Pakaijah kihahselna khat ana neijin hitin anaseijin ahi, “Pakai nangman Ammon mite chungahi galjona neipeh a ahileh,
31 わたしがアンモンの人々に勝って帰るときに、わたしの家の戸口から出てきて、わたしを迎えるものはだれでも主のものとし、その者を燔祭としてささげましょう」。
Keima galjouva kakile tengleh ka insunga konna hungpot doh a eihung kimutopi masapen penchu nang komma pumgo thilto a dinga kakatdoh jengding ahi” ati.
32 エフタはアンモンの人々のところに進んで行って、彼らと戦ったが、主は彼らをエフタの手にわたされたので、
Hitichun Jepthah in asepaite alamkaijin Ammon mite chu akisatpin ahileh Pakaiyin galjona anapetan ahi.
33 アロエルからミンニテの附近まで、二十の町を撃ち敗り、アベル・ケラミムに至るまで、非常に多くの人を殺した。こうしてアンモンの人々はイスラエルの人々の前に攻め伏せられた。
Aman Ammon mite chu Aroer apat Minnith kimvella gamho geijin anajouvin khopi somni chu analaan, Abel-keramin geijin ana suchip jengin ahi. Hitihin Israelten Ammon mite chu anajouvin ahi.
34 やがてエフタはミヅパに帰り、自分の家に来ると、彼の娘が鼓をもち、舞い踊って彼を出迎えた。彼女はエフタのひとり子で、ほかに男子も女子もなかった。
Jepthah chu Mizpah ainmunna ahung kilephat chun achanu chu lamna a kimang agingthei chaokol chu kibu pummin kipah tah in apa lamto dingin ahung potdoh'in ahi. Aman chapa chanu dang aneipon amanu seh seh chu anei ahi.
35 エフタは彼女を見ると、衣を裂いて言った、「ああ、娘よ、あなたは全くわたしを打ちのめした。わたしを悩ますものとなった。わたしが主に誓ったのだから改めることはできないのだ」。
Aman achanu chu amuphatnin lungnatah in avonho abottel jengin, “Vo kachanu” atin apengjah jengin, “Nangin kalungthim nasuna lheh jengtai, nanghi ipi dinga kalungthim suna a napan hitam? Ajeh chu keiman Pakai komma kihahselna khat kahin nei ahitan, hichea konna chu kaki nunghei theilou ding ahitai,” ati.
36 娘は言った、「父よ、あなたは主に誓われたのですから、主があなたのために、あなたの敵アンモンの人々に報復された今、あなたが言われたとおりにわたしにしてください」。
Hichun achanun aseitai, “Hepa nangin Pakai komma kihahselna nahin nei ahitah leh nahung kihahselna bangchun kachungah tongdoh jengin, ajeh chu Pakaiyin nagalmi Ammon mite chunga galjon loupitah chu napehtah chula em!
37 娘はまた父に言った、「どうぞ、この事をわたしにさせてください。すなわち二か月の間わたしをゆるし、友だちと一緒に行って、山々をゆきめぐり、わたしの処女であることを嘆かせてください」。
Ahinlah eap, thilkhat vang neibolsah ding kadeije,” Keima nungah thenga thiding kahitah jeh'in, lhani sungin kaloi kagol hotoh thinglhang gammah gavahle uvingting kakhangdonlai pulhi gadou khom uvinge” ati.
38 エフタは「行きなさい」と言って、彼女を二か月の間、出してやった。彼女は友だちと一緒に行って、山の上で自分の処女であることを嘆いたが、
Jepthah in, “Boinu gachetan” atin lhani sunga dingin asoldohtai. Hitichun ama chu aloi agol chengtoh akhangdonlai pul doukhom dingin ache tauvin ahi.
39 二か月の後、父のもとに帰ってきたので、父は誓った誓願のとおりに彼女におこなった。彼女はついに男を知らなかった。
Achanu chu ainna ahung kilephatnin apan achung change ahung kihahselna bangchun aboltan ahi. Hitichun amachu nungah thengin athitan ahi. Hiche Israelte chonna khatnin ahung umdohtan ahi.
40 これによって年々イスラエルの娘たちは行って、年に四日ほどギレアデびとエフタの娘のために嘆くことがイスラエルのならわしとなった。
Israel khangdong nungah hon kumsehleh Jepthah chanu puldouna-in nili aga potdoh jiuvin ahi.

< 士師記 11 >