箴言 知恵の泉 16
1 心に謀るところは人にあり 舌の答はヱホバより出づ
A ondatio ty fisafirin-arofo, fe a Iehovà ty famaleam-pameleke.
2 人の途はおのれの目にことごとく潔しと見ゆ 惟ヱホバ霊魂をはかりたまふ
Malio am-pihaino’ ondaty ze hene sata’e, fa mpandanja arofo t’Iehovà.
3 なんぢの作爲をヱホバに託せよ さらば汝の謀るところ必ず成るべし
Apoho am’ Iehovà o fitoloña’oo, le hijadoñe o safiri’oo.
4 ヱホバはすべての物をおのおのその用のために造り 惡人をも惡き日のために造りたまへり
Kila tsinene’ Iehovà ho ami’ty fanoa’e, ndra o lo-tserekeo ho an-tsan-kòheke.
5 すべて心たかぶる者はヱホバに惡まれ 手に手をあはするとも罪をまぬかれじ
Fonga tiva am’ Iehovà o mpibohabohao, tsy kalafo t’ie tsy ho po-lafa.
6 憐憫と眞實とによりて愆は贖はる ヱホバを畏るることによりて人惡を離る
Mampanintsiñe fiolañe ty fiferenaiñañe naho ty hatò, Fisitahañe ami’ty raty ty fañeveñañe am’ Iehovà.
7 ヱホバもし人の途を喜ばば その人の敵をも之と和がしむべし
Ie no’ Iehovà ty sata’ ondaty, le hampanintsiñe’e o rafelahi’eo.
8 義によりて得たるところの僅少なる物は不義によりて得たる多の資財にまさる
Hàmake ty kedekede an-kavañonañe, ta ty tambe bey tsy an-kahiti’e.
9 人は心におのれの途を考へはかる されどその歩履を導くものはヱホバなり
Misafiry ty lala’e ty tro’ ondaty, fe tehafe’ Iehovà o lia’eo.
10 王のくちびるには神のさばきあり 審判するときその口あやまる可らず
Fañentoan’ Añahare ty am-pivimbi’ i mpanjakay; tsy hiota ty falie’e te mizaka.
11 公平の權衡と天秤とはヱホバのものなり 嚢にある法馬もことごとく彼の造りしものなり
A Iehovà o vatom-pandanja naho balantsio; hene sata’e o vato an-koroñeo.
12 惡をおこなふことは王の憎むところなり 是その位は公義によりて堅く立ばなり
Tiva amo mpanjakao ty mpanao raty, fa norizañe an-kahiti’e i fiambesa’ey.
13 義しき口唇は王によろこばる 彼等は正直をいふものを愛す
Mahafale o mpanjakao ty fivimby mahity, vaho isohe’e ty misaontsy an-kavantañañe.
14 王の怒は死の使者のごとし 智慧ある人はこれをなだむ
Mpisangitrike fikoromahañe ty haviñeram-panjaka, fe hampanintsiñe aze t’indaty mahihitse.
15 王の面の光には生命あり その恩寵は春雨の雲のごとし
Haveloñe ty filoeloean-daharam-panjaka, naho hoe rahoñe minday oran-dohataoñe ty fañisoha’e.
16 智慧を得るは金をうるよりも更に善らずや 聰明をうるは銀を得るよりも望まし
Soa hatò ty ahazoan-kihitse ta ty volamena! naho ty hijobon-kilala te ami’ty volafoty.
17 惡を離るるは直き人の路なり おのれの道を守るは霊魂を守るなり
Ty ihankaña’e haratiañe ro lala’ o vantañeo, vaho mahavontitits’ aiñe ty mahambeñe i lia’ey.
18 驕傲は滅亡にさきだち誇る心は傾跌にさきだつ
Miaolo ty firotsahañe ty firengevohañe, vaho iaoloa’ ty troke miebotsebotse ty fihotrahañe.
19 卑き者に交りて謙だるは驕ぶる者と偕にありて贓物をわかつに愈る
Hàmake te mpiamo rarake an-troke mirekeo, ta te mitraok’ amo mifanjara o kinopake am-pibohabohañeo.
20 愼みて御言をおこなふ者は益をうべし ヱホバに倚賴むものは福なり
Hene hanjo hasoa ze mañaoñe i tsaray, haha ty miato am’ Iehovà.
21 心に智慧あれば哲者と稱へらる くちびる甘ければ人の知識をます
Atao mahatsikarake ty mahihitse añ’arofo; mahafañosike fañòhañe ty saontsy malea.
22 明哲はこれを持つものに生命の泉となる 愚なる者をいましむる者はおのれの痴是なり
Ranon-kavelo migoangoañe ty hilala amy ze manañ’aze; fe hagegeañe ty fandafàñe i dagola.
23 智慧ある者の心はおのれの口ををしへ 又おのれの口唇に知識をます
Mañòke ty falie’ i mahihitsey ty tro’e, vaho tompea’e fañòhañe o fivimbi’eo.
24 こころよき言は蜂蜜のごとくにして 霊魂に甘く骨に良薬となる
Hoe papy tantele ty saontsy mampanintsy, mamy añ’arofo naho mampijangan-taolañe.
25 人の自から見て正しとする途にして その終はつひに死にいたる途となるものあり
Eo ty lalañe atao’ t’indaty ho vantañe, fe fikoromahañe ty figadoña’e.
26 勞をるものは飮食のために骨をる 是その口おのれに迫ればなり
Mifanehake ho aze ty fiai’ ondaty, vaho azim-palie’e.
27 邪曲なる人は惡を掘る その口唇には烈しき火のごときものあり
Mikabo-draha t’i Beliale1, afo misolebotse ty am-pivimbi’e ao.
28 いつはる者はあらそひを起し つけぐちする者は朋友を離れしむ
Mampiboele hotakotake t’indaty mengoke, mampifanarake mpiatehena ty bisibisike.
29 強暴人はその鄰をいざなひ 之を善らざる途にみちびく
Risihe’ t’indaty piaroteñe ty rañe’e, vaho kozozote’e mb’an-dalan-tsy soa.
30 その目を閉て惡を謀り その口唇を蹙めて惡事を成遂ぐ
Mikinia raha mengoke ty mpipie maso, vaho mampifetsake haratiañe ty mpimontso.
31 白髮は榮の冠弁なり 義しき途にてこれを見ん
Sabakan-engeñe ty maroi-foty; oniñe an-dalan-kavañonañe eo.
32 怒を遅くする者は勇士に愈り おのれの心を治むる者は城を攻取る者に愈る
Lombolombo ty fanalolahy ty malaon-kaviñerañe, vaho ambone’ ty mpitavañe rova ty mahafeleke ty tro’e.
33 人は籤をひく されど事をさだむるは全くヱホバにあり
Tora-tsato-piso am-pe, Iehovà avao ro Mpanampake.
