申命記 30
1 我が汝らの前に陳たるこの諸の祝福と呪詛の事すでに汝に臨み汝その神ヱホバに逐やられたる諸の國々において此事を心に考ふるにいたり
Pea ʻe hoko ʻo pehē, “ʻI he fai ʻae ngaahi meʻa ni kotoa pē kiate koe, ʻae tāpuaki mo e malaʻia, ʻaia kuo u fokotuʻu ʻi ho ʻao, pea ke fakamanatu ki he ngaahi meʻa ni ʻi he puleʻanga kotoa pē, ʻaia kuo kapusi koe ki ai ʻe Sihova ko ho ʻOtua,
2 汝と汝の子等ともに汝の神ヱホバに起かへり我が今日なんぢに命ずる所に全たく循がひて心をつくし精神をつくしてヱホバの言に聽したがはば
Pea ke tafoki kia Sihova ko ho ʻOtua, ʻo fai talangofua ki hono leʻo ʻo fakatatau ki he meʻa kotoa pē ʻaia ʻoku ou fekau kiate koe he ʻaho ni, ʻa koe mo hoʻo fānau, ʻaki ho loto kotoa pea ʻi ho laumālie kotoa;
3 汝の神ヱホバ汝の俘擄を解て汝を憐れみ汝の神ヱホバ汝を顧みその汝を散しし國々より汝を集めたまはん
ʻE toki liliu ai ʻe Sihova ko ho ʻOtua ʻa ho pōpula, pea ʻe ʻaloʻofa [ia ]kiate koe, pea ʻe tafoki [ia ]ʻo tānaki koe mei he ngaahi puleʻanga kotoa pē, ʻaia kuo fakamovetevete koe ki ai ʻe Sihova ko ho ʻOtua.
4 汝たとひ天涯に逐やらるるとも汝の神ヱホバ其處より汝を集め其處より汝を携へかへりたまはん
Kapau ʻoku ai hao niʻihi kuo kapusi atu ki he potu mamaʻo ange ʻaupito ʻoe langi, ʻe tānaki koe mei ai ʻe Sihova ko ho ʻOtua, pea te ne ʻomi koe mei ai:
5 汝の神ヱホバ汝をしてその先祖の有ちし地に歸らしめたまふて汝またこれを有つにいたらんヱホバまた汝を善し汝を増て汝の先祖よりも衆からしめたまはん
Pea ʻe ʻomi koe ʻe Sihova ko ho ʻOtua ki he fonua ʻaia naʻe maʻu ʻe hoʻo ngaahi tamai, pea te ke maʻu ia; pea ʻe fai lelei ʻe ia kiate koe, pea fakatokolahi hake koe ʻi hoʻo ngaahi tamai.
6 而して汝の神ヱホバ汝の心と汝の子等の心に割禮を施こし汝をして心を盡し精神をつくして汝の神ヱホバを愛せしめ斯して汝に生命を得させたまふべし
Pea ʻe kamuʻi ho loto ʻe Sihova ko ho ʻOtua, mo e loto ʻo ho hako, ke ke ʻofa kia Sihova ko ho ʻOtua ʻaki ho loto kotoa, pea ʻi ho laumālie kotoa, koeʻuhi ke ke moʻui.
7 汝の神ヱホバまた汝の敵と汝を惡み攻る者とにこの諸の災禍をかうむらせたまはん
Pea ʻe ʻai ʻe Sihova ko ho ʻOtua ʻae ngaahi malaʻia ni kotoa pē ki ho ngaahi fili, pea kiate kinautolu ʻoku fehiʻa kiate koe, mo fakatangaʻi koe.
8 然ど汝は再びヱホバの言に聽したがひ我が今日なんぢに命ずるその一切の誡命を行ふにいたらん
Pea te ke tafoki ʻo fai talangofua ki he leʻo ʻo Sihova, ʻo fai ʻae ngaahi fekau ni kotoa pē ʻaia ʻoku ou fekau kiate koe he ʻaho ni.
9 然る時は汝の神ヱホバ汝をして汝が手をかくる諸の物と汝の胎の產と汝の家畜の產と汝の地の產に富しめて汝を善したまはん即ちヱホバ汝の先祖たちを悦こびしごとく再び汝を悦こびて汝を善したまはん
Pea ʻe fakamonūʻiaʻi koe ʻe Sihova ko ho ʻOtua ʻi he ngāue kotoa pē ʻa ho nima, ʻi he fua ʻo ho sino, ʻi he fua ʻo hoʻo fanga manu, pea ʻi he fua ʻo ho fonua, ke ke lelei ai: koeʻuhi ʻe toe fiefia ʻa Sihova kiate koe ʻi he lelei, ʻo hangē ko ʻene fiefia ki hoʻo ngaahi tamai:
10 是は汝その神ヱホバの言に聽したがひ此律法の書にしるされたる誡命と法度を守り心をつくし精神を盡して汝の神ヱホバに歸するによりてなり
Kapau te ke tokanga ki he leʻo ʻo Sihova ko ho ʻOtua, ke tauhi ʻene ngaahi fekau mo ʻene ngaahi tuʻutuʻuni ʻaia kuo tohi ʻi he tohi ʻoe fono ni, pea kapau te ke tafoki kia Sihova ko ho ʻOtua ʻaki ho loto kotoa, mo ho laumālie kotoa.
11 我が今日なんぢに命ずる誡命は汝が理會がたき者にあらずまた汝に遠き者にあらず
“He ko e fekau ni ʻaia ʻoku ou fekau ai kiate koe he ʻaho ni, ʻoku ʻikai lilo meiate koe, pea ʻoku ʻikai mamaʻo ia ʻiate koe.
12 是は天に在ならねば汝は誰か我らのために天にのぼりてこれを我らに持くだり我らにこれを聞せて行はせんかと曰ふにおよばず
ʻOku ʻikai ʻi he langi ia, koeʻuhi ke ke pehē ai, ‘Ko hai ʻe ʻalu hake ki langi maʻatautolu, pea ʻomi ia kiate kitautolu, koeʻuhi ketau fanongo ki ai, ʻo fai ia?’
13 また是は海の外にあるならねば汝は誰か我らのために海をわたりゆきてこれを我らに持きたり我らにこれを聞せて行はせんかと曰におよばず
Pea ʻoku ʻikai mamaʻo atu ia ʻi he tuʻa tahi, koeʻuhi ke ke pehē ai, ‘Ko hai ʻe ʻalu mamaʻo atu ʻi he tahi pea ʻomi ia kiate kitautolu, koeʻuhi ketau fanongo ai, pea fai ia?’
14 是言は甚だ汝に近くして汝の口にあり汝の心にあれば汝これを行ふことを得べし
Ka ʻoku ofi ʻaupito ʻae lea kiate koe ʻoku ʻi ho ngutu, pea ʻi ho loto, koeʻuhi ke ke fai ki ai.
15 視よ我今日生命と福徳および死と災禍を汝の前に置り
“Vakai, kuo u fokotuʻu ʻi ho ʻao he ʻaho ni ʻae moʻui mo e lelei, mo e mate mo e kovi;
16 即ち我今日汝にむかひて汝の神ヱホバを愛しその道に歩みその誡命と法度と律法とを守ることを命ずるなり然なさば汝生ながらへてその數衆くならんまた汝の神ヱホバ汝が往て獲るところの地にて汝を祝福たまふべし
Koeʻuhi ʻi heʻeku fekau kiate koe he ʻaho ni ke ke ʻofa kia Sihova ko ho ʻOtua, ke ʻalu ʻi hono ngaahi hala, pea tauhi ʻene ngaahi fekau mo ʻene ngaahi tuʻutuʻuni mo ʻene ngaahi fakamaau, koeʻuhi ke ke moʻui pea hoko ʻo tokolahi: pea ʻe tāpuaki koe ʻe Sihova ko ho ʻOtua ʻi he fonua ʻaia ʻoku ke ʻalu ki ai ke maʻu ia.
17 然ど汝もし心をひるがへして聽從がはず誘はれて他の神々を拝みまたこれに事へなば
Pea kapau ʻe tafoki ho loto, pea ʻikai te ke tokanga, kae tohoekina koe ke mamaʻo, pea [ke ]lotu ki he ngaahi ʻotua kehe, pea tauhi ʻakinautolu;
18 我今日汝らに告ぐ汝らは必ず滅びん汝らはヨルダンを渡りゆきて獲るところの地にて汝らの日を永うすることを得ざらん
ʻOku ou valoki ʻakimoutolu he ʻaho ni ko e moʻoni te mou ʻauha, pea ʻe ʻikai te mou fakatolonga homou ngaahi ʻaho ʻi he fonua, ʻaia ʻoku mou ʻalu ai ki he kauvai ʻe taha ʻo Sioatani ke maʻu ia.
19 我今日天と地を呼て證となす我は生命と死および祝福と呪詛を汝らの前に置り汝生命をえらぶべし然せば汝と汝の子孫生存らふることを得ん
ʻOku ou ui ki he langi mo māmani ke fakamoʻoni he ʻaho ni, kuo u fokotuʻu ʻi homou ʻao ʻae moʻui mo e mate, ʻae tāpuaki mo e malaʻia: ko ia ke ke fili ʻae moʻui, koeʻuhi ke moʻui fakatouʻosi ai koe mo ho hako:
20 即ち汝の神ヱホバを愛してその言を聽き且これに附從がふべし斯する時は汝生命を得かつその日を永うすることを得ヱホバが汝の先祖アブラハム、イサク、ヤコブに與へんと誓ひたまひし地に住ことを得ん
Koeʻuhi ke ke ʻofa kia Sihova ko ho ʻOtua, pea ke fai talangofua ki hono leʻo, pea koeʻuhi ke ke pikitai kiate ia: he ko hoʻo moʻuiʻanga ia, mo e fakatolongaʻanga ʻo ho ngaahi ʻaho: koeʻuhi ke ke nofo ai koe ʻi he fonua ʻaia naʻe fuakava ki ai ʻe Sihova ki hoʻo ngaahi tamai, kia ʻEpalahame, mo ʻAisake, pea mo Sēkope, ke foaki kiate kinautolu.”
