< Juan 20 >

1 Ita iti agsapa ti umuna nga aldaw ti lawas, bayat a nasipnget pay laeng, napan ni Maria Magdalena idiay tanem; nakitana a naipatulid ti bato manipud iti tanem.
El primer día de la semana, de madrugada, siendo todavía oscuro, María Magdalena llegó al sepulcro; y vio quitada la losa sepulcral.
2 Isu a nagtaray isuna ket napan kenni Simon Pedro ken ti sabali pay nga adalan nga inay-ayat ni Jesus, ket kinunana kadakuada, “Innalada nga inyadayo ti Apo iti tanemna, ket saanmi nga ammo no sadino ti nangikabilanda kenkuana.”
Corrió, entonces, a encontrar a Simón Pedro, y al otro discípulo a quien Jesús amaba, y les dijo: “Se han llevado del sepulcro al Señor, y no sabemos dónde lo han puesto”.
3 Rimmuar da Pedro ken ti sabali pay nga adalan, ket napanda iti tanem.
Salió, pues, Pedro y también el otro discípulo, y se fueron al sepulcro.
4 Nagtarayda a dua; inunaan ti sabali nga adalan ni Pedro ket immuna a nakadanun iti tanem.
Corrían ambos, pero el otro discípulo corrió más a prisa que Pedro y llegó primero al sepulcro.
5 Nagdumog ket kimmita iti uneg; nakitana dagiti lupot a lino a naiyaplag sadiay, ngem saan pay isuna nga immuneg.
E, inclinándose, vio las fajas puestas allí, pero no entró.
6 Nakadanon met ni Simon Pedro ket napan iti uneg ti tanem. Nakitana dagiti lupot a lino a naiyaplag sadiay
Llegó luego Simón Pedro, que le seguía, entró en el sepulcro y vio las fajas puestas allí,
7 ken ti lupot nga ingkabilda idi iti ulona. Saan daytoy a naitipon iti lupot a lino ngem nalukot a naikabil kas iti dati nga ayanna.
y el sudario, que había estado sobre su cabeza, puesto no con las fajas, sino en lugar aparte, enrollado.
8 Kalpasanna, immuneg ti sabali pay nga adalan, ti immuna a nakadanon iti tanem, nakitana ket namati.
Entonces, entró también el otro discípulo, que había llegado primero al sepulcro, y vio, y creyó.
9 Ta agingga iti dayta a tiempo saanda pay laeng nga ammo ti nasantoan a surat a masapul nga agbiag manen ni Jesus manipud iti patay.
Porque todavía no habían entendido la Escritura, de cómo Él debía resucitar de entre los muertos.
10 Isu a pimmanaw manen dagiti adalan ket nagawidda kadagiti pagtaenganda.
Y los discípulos se volvieron a casa.
11 Nupay kasta, sitatakder ni Maria iti ruar iti tanem nga agsangsangit; bayat ti panagsangitna, nagdumog isuna ken kimmita iti uneg ti tanem.
Pero María se había quedado afuera, junto al sepulcro, y lloraba. Mientras lloraba, se inclinó al sepulcro,
12 Nakitana dagiti nakapuraw a dua nga anghel nga agtugtugaw, ti maysa ket iti ayan ti uloanan ken ti maysa ket iti sakaanan, nga ayan ti nakaipaiddaan ti bagi ni Jesus.
y vio dos ángeles vestidos de blanco, sentados el uno a la cabecera, y el otro a los pies, donde había sido puesto el cuerpo de Jesús.
13 Kinunada kenkuana, “Babai, apay nga agsangsangit ka?” Kinunana kadakuada, “Gapu ta impanawda ti Apok, ket saan ko nga ammo no sadino ti nangikabilanda kenkuana.”
Ellos le dijeron: “Mujer, ¿por qué lloras?” Díjoles: “Porque han quitado a mi Señor, y yo no sé dónde lo han puesto”.
14 Idi naibagana daytoy, timmalliaw ket nakitana ni Jesus nga agtaktakder sadiay, ngem saanna nga ammo nga isu ni Jesus.
Dicho esto se volvió y vio a Jesús que estaba allí, pero no sabía que era Jesús.
15 Kinuna ni Jesus kenkuana, “Babai, apay nga agangsangitka? Ta asino ti birbirokem?” Impagarupna nga isu ti hardinero sadiay, isu a kinunana kenkuana, “Apo, no sika ti nangiyadayo kenkuana, ibagam kaniak no sadino ti nangikabilam kenkuana, ket alaek isuna nga iyadayo.”
Jesús le dijo: “Mujer, ¿por qué lloras? ¿A quién buscas” Ella, pensando que era el jardinero, le dijo: “Señor, si tú lo has llevado, dime dónde lo has puesto, y yo me lo llevaré”.
16 Kinuna ni Jesus kenkuana, “Maria.” Timmalliaw isuna, ket kinunana iti Aramaic a pagsasao, “Rabboni” a kayatna a sawen ket, “Maestro.”
Jesús le dijo: “Mariam”. Ella, volviéndose, dijo en hebreo: “Rabbuní”, es decir: “Maestro”.
17 Kinuna ni Jesus kenkuana, “Saannak a sagiden, ta saanak pay a naipangato iti Ama; ngem mapanka kadagiti kakabsatko ket ibagam kadakuada a maipangatoakon kenni Amak ken Amayo, ti Diosko ken Diosyo.”
Jesús le dijo: “No me toques más, porque no he subido todavía al Padre; pero ve a encontrar a mis hermanos, y diles: voy a subir a mi Padre y vuestro Padre, a mi Dios y vuestro Dios”.
18 Napan ngarud ni Maria Magdalena ket imbagana kadagiti adalan, “Nakitak ti Apo” ket imbagana dagitoy a banbanag a naibaga kenkuana.
María Magdalena fue, pues, a anunciar a los discípulos: “He visto al Señor”, y lo que Él le había dicho.
19 Idi rumabii, iti dayta nga aldaw, ti umuna nga aldaw ti lawas, ken kabayatan a nakarikep dagiti ridaw nga ayan dagiti adalan ta mabutengda kadagiti Judio, immay ni Jesus ken nagtakder iti nagtetengngaanda ket kinunana kadakuada, “Kapia koma ti adda kadakayo.”
A la tarde de ese mismo día, el primero de la semana, y estando, por miedo a los judíos, cerradas las puertas ( de ) donde se encontraban los discípulos, vino Jesús y, de pie en medio de ellos, les dijo: ¡Paz a vosotros!”
20 Idi naibagana daytoy, impakitana kadakuada dagiti imana ken ti bakrangna. Ket idi nakita dagiti adalan ti Apo, naragsakanda.
Diciendo esto, les mostró sus manos y su costado; y los discípulos se llenaron de gozo, viendo al Señor.
21 Kinuna manen ni Jesus kadakuada, “Kapia koma ti adda kadakayo. A kas iti panangibaon ti Ama kaniak, isu nga ibaonkayo.”
De nuevo les dijo: ¡Paz a vosotros! Como mi Padre me envió, así Yo os envío”.
22 Idi naibagan ni Jesus daytoy, sinang-awanna ida ket kinunana kadakuada, “Awatenyo ti Espiritu Santo.
Y dicho esto, sopló sobre ellos, y les dijo: “Recibid el Espíritu Santo:
23 Siasinoman a nakabasol a pakawanenyo, mapakawanda a maipaay kadakuada, siasinoman a nakabasol a saanyo a pakawanen, saanda a mapakawan.”
a quienes perdonareis los pecados, les quedan perdonados; y a quienes se los retuviereis, quedan retenidos”.
24 Ni Tomas, a maaw-awagan iti Didimo, a maysa kadagiti sangapulo ket dua, ket awan kadakuada idi immay ni Jesus.
Ahora bien Tomás, llamado Dídimo, uno de los Doce, no estaba con ellos cuando vino Jesús.
25 Iti saan a nagbayag kinuna dagiti sabali nga adalan kenkuana, “Nakitami ti Apo.” Kinunana kadakuada, “Malaksid no makitak kadagiti imana ti gapuanan dagiti lansa, ken ikabilko ti ramayko iti gapuanan dagiti lansa, ken ikabilko ti imak iti bakrangna, saanakto a mamati.”
Por tanto le dijeron los otros: “Hemos visto al Señor”. Él les dijo: “Si yo no veo en sus manos las marcas de los clavos, y no meto mi dedo en el lugar de los clavos, y no pongo mi mano en su costado, de ninguna manera creeré”.
26 Kalpasan manen ti walo nga aldaw, adda dagiti adalanna iti uneg, ken kaduada ni Tomas. Immuneg ni Jesus idinto a nakarikep dagiti ridaw, nagtakder kadakuada, ket kinunana, “Kapia koma ti adda kadakayo.”
Ocho días después, estaban nuevamente adentro sus discípulos, y Tomás con ellos. Vino Jesús, cerradas las puertas, y, de pie en medio de ellos, dijo: “¡Paz a vosotros!”
27 Ket kinunana kenni Tomas, “Iyawatmo dagiti ramaymo, ket kitaem dagiti imak; iyawatmo ditoy ti imam, ket ikabil iti bakrangko; saanka a maawanan iti pammati, ngem mamatika.”
Luego dijo a Tomás: “Trae aquí tu dedo, mira mis manos, alarga tu mano y métela en mi costado, y no seas incrédulo, sino creyente”.
28 Simmungbat ni Tomas ket kinunana kenkuana, “Apok ken Diosko.”
Tomás respondió y le dijo: “¡Señor mío y Dios mío!”
29 Kinuna ni Jesus kenkuana, “Gapu ta nakitanak, namatikan. Nagasat dagidiay saan a nakakita, ngem namati latta.”
Jesús le dijo: “Porque me has visto, has creído; dichosos los que han creído sin haber visto”.
30 Ita, nagaramid ni Jesus iti adu a naduma-duma a pagilasinan iti sangoanan dagiti adalan, dagiti pagilasinan a saan a naisurat iti daytoy a libro;
Otros muchos milagros obró Jesús, a la vista de sus discípulos, que no se encuentran escritos en este libro.
31 ngem naisurat dagitoy tapno mabalin a mamatikayo a ni Jesus isu ti Cristo, ti Anak ti Dios, ken tapno iti panamatiyo, maaddaankayo iti biag babaen iti naganna.
Pero estos han sido escritos para que creáis que Jesús es el Cristo, el Hijo de Dios, y, creyendo, tengáis vida en su nombre.

< Juan 20 >