< Luka 4 >

1 Nake Jesũ akiuma kũu Jorodani aiyũrĩtwo nĩ Roho Mũtheru, agĩtwarwo nĩ Roho werũ-inĩ,
耶穌充滿聖神,由約旦河回來,就被聖神引到荒野裏去了,
2 kũrĩa aagereirio nĩ mũcukani matukũ mĩrongo ĩna. Ndaarĩĩaga kĩndũ matukũ-inĩ macio, namo maathira agĩkorwo arĩ mũhũũtu.
四十天的工夫受魔鬼試探;祂在那時期內什麼也沒有吃,過了那期就餓了。
3 Nake mũcukani akĩmwĩra atĩrĩ, “Angĩkorwo wee nĩwe Mũrũ wa Ngai, ĩra ihiga rĩrĩ rĩtuĩke mũgate.”
魔鬼對祂說:「你若是天主子,命這塊石頭變成餅吧! 」
4 Nake Jesũ akĩmĩcookeria atĩrĩ, “Nĩ kwandĩkĩtwo atĩrĩ: ‘To mũgate wiki ũngĩtũũria mũndũ muoyo.’”
耶穌回答說:「經上記載:『人生活不只靠餅。』
5 Ningĩ mũcukani akĩmũtwara handũ hatũũgĩru mũno, na gwa kahinda kanini mũno akĩmuonia mothamaki mothe ma gũkũ thĩ.
魔鬼引祂到高處,頃時間把普世萬國指給祂看,
6 Agĩcooka akĩmwĩra atĩrĩ, “Nĩngũkũhe wathani wa kũu guothe na riiri wakuo wothe, nĩgũkorwo nĩiheanĩtwo kũrĩ niĩ, na no ndĩciheane kũrĩ mũndũ o wothe ũrĩa ingĩenda kũhe.
並對祂說:這一切權勢及其榮華,我都要給你,因為全交給我了;我願意把它給誰,就給誰。
7 Nĩ ũndũ ũcio ũngĩnyinamĩrĩra ũhooe, mothe megũtuĩka maku.”
所以你若是朝拜我,這一切都是的。」
8 Jesũ akĩmũcookeria, akĩmwĩra atĩrĩ, “Nĩ kwandĩkĩtwo atĩrĩ: ‘Hooyaga Mwathani Ngai waku na ũmũtungatagĩre o we wiki.’”
耶穌回答說:「經上記載:『你要朝拜上主,你的天主;惟獨事奉祂。』」
9 Nake mũcukani akĩmũtwara Jerusalemu, na akĩmũrũgamia gathũrũmũndũ-inĩ ka hekarũ, akĩmwĩra atĩrĩ, “Angĩkorwo wee nĩwe Mũrũ wa Ngai, wĩgũithie thĩ kuuma haha.
魔鬼又引祂到耶路撒冷,把祂放在聖殿頂上,向祂說:「你若是天主子,從這裡跳下去吧!
10 Nĩgũkorwo nĩ kwandĩkĩtwo atĩrĩ: “‘Nĩagaatha araika ake nĩ ũndũ waku makũmenyerere wega;
因為經上記載:『祂為你吩咐自己的天使保護你,
11 ningĩ nĩmagakwanĩrĩria na moko mao, nĩgeetha ndũkaringwo kũgũrũ nĩ ihiga.’”
他們要用手托著你,色免得你的腳碰在石頭上。』」
12 Nake Jesũ akĩmũcookeria atĩrĩ, “Maandĩko moigĩte atĩrĩ: ‘Ndũkanagerie Mwathani Ngai waku.’”
耶穌回答說:「經上說:『不可試探上主,你的天主。』」
13 Rĩrĩa mũcukani aarĩkirie kũmũgeria na njĩra ciothe-rĩ, akĩmũtiga nginya ihinda rĩrĩa rĩagĩrĩire rĩkoneka.
魔鬼用盡了各種試探後,就離開了祂,再等待機會。
14 Nake Jesũ agĩcooka Galili arĩ na hinya wa Roho, nayo ngumo yake ĩkĩhunja kũu bũrũri ũcio wothe.
耶穌因聖神的德能,回到加利肋亞。祂的名聲音傳遍了臨近各地。
15 Nake nĩarutanaga thunagogi-inĩ ciao, nao andũ othe makĩmũkumia.
祂在他們的會堂施教,受到眾人的稱揚。
16 Na rĩrĩ, nĩathiire Nazarethi, kũrĩa aarereirwo, na agĩtoonya thunagogi mũthenya wa Thabatũ, o ta ũrĩa aamenyerete gwĩka. Nake akĩrũgama na igũrũ athome Maandĩko.
祂來到了納匝肋,自己曾受教養的地方;按他們的慣例,就在安息日那天進了會堂,並站起來要誦讀。
17 Akĩnengerwo ibuku rĩa gĩkũnjo rĩa mũnabii Isaia. Akĩrĩkũnjũra, akĩona harĩa handĩkĩtwo atĩrĩ:
有人把依撒意亞先知書遞給祂;祂遂展開書卷,找到了一處,上邊寫說:
18 “Roho wa Mwathani arĩ igũrũ rĩakwa, nĩ ũndũ nĩanjitĩrĩirie maguta nĩguo hunjagĩrie arĩa athĩĩni Ũhoro-ũrĩa-Mwega. Nĩandũmĩte thiĩ nyanĩrĩre kuohorwo kwa arĩa moheetwo, na atĩ arĩa atumumu nĩmegũcooka kuona, na njohorithie arĩa mahinyĩrĩirio,
『上主的神臨於我身上,因為祂給我傅了油,派遣我向貧窮人傳報善訊,向俘虜宣告釋放,向盲者宣告復明,使受壓迫者獲得自由,
19 ningĩ nyanĩrĩre mwaka wa gwĩtĩkĩrĩka wa Mwathani.”
宣佈上主恩慈之年。』
20 Agĩcooka agĩkũnja ibuku rĩu rĩa gĩkũnjo, agĩcookeria mũmenyereri wa thunagogi, agĩikara thĩ. Nao andũ arĩa othe maarĩ thunagogi makĩmũrora.
祂把書卷捲起來,交給侍役,就坐下了。會堂內眾人的眼睛都注視著祂。
21 Nake akĩambĩrĩria kwaria, akĩmeera atĩrĩ, “Ũmũthĩ maandĩko maya nĩ mahingio mũkĩĩiguagĩra.”
祂便開始對他們說:「你們剛才聽過的這段聖經,今天應驗了。」
22 Nao andũ othe makĩmũgaatha na makĩgegio mũno nĩ ciugo njega iria cioimaga kanua gake. Makĩũrania atĩrĩ, “Githĩ ũyũ ti mũrũ wa Jusufu?”
眾人都驚奇他口中所說的動聽的話;並且說:「這不是若瑟的兒子嗎﹖」
23 Nake Jesũ akĩmeera atĩrĩ, “Ti-itherũ nĩ mũkũnjĩĩra thimo ĩrĩa yugaga atĩrĩ, ‘Ndagĩtarĩ, wĩĩhonie wee mwene! Maũndũ marĩa tũiguĩte atĩ nĩ wekire kũu Kaperinaumu meeke gũkũ itũũra-inĩ rĩaku.’”
他回答他們說:「你們必定要對我說這句俗語:醫生,醫治你自己! 我們聽說你在葛法翁所行的一切,也在你的家鄉這裡行吧! 」
24 Agĩthiĩ na mbere kuuga atĩrĩ, “Ngũmwĩra na ma, gũtirĩ mũnabii wĩtĩkagĩrwo itũũra-inĩ rĩake.
祂又說:「我實在告訴你們:沒有一個先知在本鄉受到悅納的。
25 Ngũmwĩra atĩrĩ na ma, nĩ kwarĩ atumia aingĩ a ndigwa Isiraeli matukũ-inĩ ma Elija, rĩrĩa igũrũ rĩarĩ ihinge mĩaka ĩtatũ na nuthu, na ngʼaragu nene ĩkĩiyũra bũrũri wothe.
我據實告訴你們:在厄里亞時代,天閉塞了三年零六個月,遍地起了大飢荒,在以色列原有許多寡婦,
26 No Elija ndaigana gũtũmwo kũrĩ o na ũmwe wao, tiga kũrĩ mũtumia wa ndigwa ũrĩa watũire itũũra rĩa Zarefathu kũu bũrũri wa Sidoni.
厄里亞並沒有被派遺到她們中的一個那裡去,而只到了漆冬匝爾法特的一個寡婦那裡。
27 Ningĩ nĩ kwarĩ andũ aingĩ maarĩ na mangũ thĩinĩ wa Isiraeli ihinda rĩa Elisha ũrĩa mũnabii, no gũtirĩ mũndũ o na ũmwe wao wahonirio tiga Naamani ũrĩa Mũsuriata.”
在厄里叟先知時代,在以色列有許多癩病人,他們中沒有一個得潔淨的,只有敘利亞的納阿曼。」
28 Andũ othe arĩa maarĩ thĩinĩ wa thunagogi nĩmarakarire mũno rĩrĩa maiguire ũguo.
在會堂中聽見這話的人,都忿怒填胸,
29 Magĩũkĩra makĩmũrutũrũra kuuma itũũra-inĩ rĩu, makĩmũtwara rwere-inĩ rwa karĩma harĩa itũũra rĩu rĩakĩtwo, nĩguo mamũikie na kũu kĩharũrũka-inĩ.
起來把祂出趕出城外,領祂到了山崖上,─他們的成是建在山上的─要把祂推下去。
30 Nowe Jesũ akĩgerera gatagatĩ-inĩ ka andũ, agĩĩthiĩra.
祂卻由他們中間過去走了。
31 Agĩcooka agĩikũrũka, agĩthiĩ Kaperinaumu, itũũra rĩarĩ Galili, na mũthenya wa Thabatũ akĩambĩrĩria kũruta andũ.
耶穌下到加利肋亞的葛法翁城,就在安息日教訓人。
32 Nao andũ makĩgega nĩ ũndũ wa ũrutani wake, tondũ ndũmĩrĩri yake yarĩ ya wathani.
人都十分驚奇祂的教訓,因為祂的話具有一種權威。
33 Na rĩrĩ, kũu thĩinĩ wa thunagogi nĩ kwarĩ na mũndũ warĩ na ndaimono, nĩyo ngoma thũku. Nake akĩanĩrĩra na mũgambo mũnene, akiuga atĩrĩ,
在會堂裡有一個附著邪魔惡鬼的人,他聲喊叫說:
34 “Hĩ! Ũrenda atĩa na ithuĩ, wee Jesũ wa Nazarethi? Ũũkĩte gũtũniina? Nĩngũũĩ, we nĩwe ũrĩa Mũtheru wa Ngai!”
「啊! 納匝肋人耶穌,我們與你有什麼相干? 你來毀滅我們嗎? 我們知道你是誰:是天主的聖者。」
35 Nake Jesũ akĩmĩkũma, akĩmĩĩra atĩrĩ, “Kira, na uume thĩinĩ wake!” Nayo ndaimono ĩyo ĩkĩgũithia mũndũ ũcio thĩ hau mbere yao othe, ĩkiuma na ndĩamũtihirie.
耶穌吒斥他說:「不要作聲,從這人身上出去!」魔鬼把那人摔倒在人中間,便從他身上出去了,絲豪沒有傷害他。
36 Nao andũ othe makĩgega makĩũrania atĩrĩ, “Kaĩ ũrutani ũyũ ũhaana atĩa? Araatha ngoma thũku arĩ na wathani na hinya, nacio ikoima!”
遂有一種驚駭籠罩了眾人彼此談論說:「這是什麼事? 祂權柄和能力命令邪魔,而他們竟出去了!」
37 Nayo ngumo yake ĩkĩhunja kũrĩa guothe kwariganĩtie na kũu.
祂的名聲便傳遍了附近各地。
38 Nake Jesũ akiuma thunagogi, agĩthiĩ mũciĩ gwa Simoni. Na rĩrĩ, nyina wa mũtumia wa Simoni aarĩ mũrũaru mũrimũ wa kũhiũha mwĩrĩ mũno, nao magĩthaitha Jesũ nĩ ũndũ wake.
祂從會堂裡出來,進了西滿的家,西滿的岳母正發高熱,他們為她祈求耶穌。
39 Nĩ ũndũ ũcio, akĩinamĩrĩra harĩ we, na agĩatha mũrimũ ũcio uume mwĩrĩ wake, naguo ũkiuma. Nake mũtumia ũcio agĩũkĩra o rĩmwe na akĩambĩrĩria kũmatungatĩra.
耶穌就走到她身邊,叱退熱症,熱症就離開了她;她立刻起來服事他們。
40 Na rĩrĩa riũa rĩathũaga, andũ makĩrehera Jesũ andũ arĩa othe maarĩ na mĩrimũ ngũrani, nake akĩmaigĩrĩra moko o mũndũ o mũndũ, akĩmahonia.
日落後,眾人把所有患各種病症的,都領到祂跟前,祂就把手覆在每一個人身上,治好了他們。
41 O na ningĩ ndaimono ikiuma andũ aingĩ, ikĩanagĩrĩra atĩrĩ, “Wee nĩwe Mũrũ wa Ngai!” Nowe agĩcikaania na agĩcigiria ciarie, tondũ nĩcioĩ atĩ nĩwe Kristũ.
又有些從許多人身上出來的魔鬼吶喊說:「你是天主子。」祂便叱責他們,不許他們說話,因為他們知道祂是默西亞。
42 Na gwakĩa-rĩ, Jesũ akiumagara agĩthiĩ kũndũ gũtaarĩ andũ. Nao andũ makĩmũcaria, na rĩrĩa maakinyire harĩa aarĩ, makĩgeria kũmũgirĩrĩria ndakoime kũu amatige.
天一亮,耶穌就出去到了荒野地方;群眾就尋找祂,一直來到祂那裡,挽留祂不要離開他們。
43 Nowe akĩmeera atĩrĩ, “No nginya hunjie Ũhoro-ũrĩa-Mwega wa ũthamaki wa Ngai matũũra-inĩ marĩa mangĩ o namo, nĩ ũndũ nĩkĩo ndaatũmirwo.”
祂卻向他們說:「我也必須向別的城傳報天主國的喜訊,因為我被派遺,正是為了這事。」
44 Nake agĩthiĩ na mbere na kũhunjia thĩinĩ wa thunagogi cia Judea.
祂就常在猶太的各會堂中宣講。

< Luka 4 >