< প্রেরিত 19 >

1 আপল্লো যে দিনের করিন্থে ছিলেন, সেই দিন পৌল পার্ব্যত্য অঞ্চল দিয়ে গিয়ে ইফিষে আসলেন। সেখানে কয়েক জন শিষ্যের দেখা পেলেন;
Ri Apolos kꞌo pa ri tinimit Corinto, are kꞌu ri Pablo xikꞌow pa taq tinimit ri naqaj e kꞌo wi, kꞌa te riꞌ xopan pa ri tinimit Éfeso, chilaꞌ xuꞌriq wi e kꞌi kojonelabꞌ.
2 আর পৌল তাদের বললেন, যখন তোমরা বিশ্বাসী হয়েছিলে তখন তোমরা কি পবিত্র আত্মা পেয়েছিলে? তারা তাঁকে বলল, পবিত্র আত্মা যে আছেন, সেই কথা আমরা শুনিনি।
Xuta chike: ¿La xikꞌamawaꞌj ri Tyoxalaj Uxlabꞌixel are xixkojonik? Man xqakꞌamawaꞌj taj, xechaꞌ. Man e qetaꞌm taj we kꞌo Tyoxalaj Uxlabꞌixel.
3 তিনি বললেন, তবে কিসে বাপ্তাইজিত হয়েছিলে? তারা বলল, যোহনের বাপ্তিষ্মের।
¿Jachin chike qasanaꞌ xikꞌamawaꞌj ix? Are ri qasanaꞌ rech ri Juan, xecha che.
4 পৌল বলেলন, যোহন মন পরিবর্তনের বাপ্তিষ্মের বাপ্তাইজিত করতেন, লোকদের বলতেন, যিনি তাঁর পরে আসবেন, তাকে অর্থাৎ যীশুকে তাদের বিশ্বাস করতে হবে।
Ri Pablo xubꞌij chike: Ri qasanaꞌ ri xubꞌan ri Juan, xubꞌano rech kakikꞌex kikꞌuꞌx ri winaq che kimak xubꞌij kꞌu chike ri winaq chi rajawaxik kekojon che ri kape na, ri Jesús.
5 এই কথা শুনে তারা প্রভু যীশুর নামে বাপ্তিষ্ম নিল।
Are xetoꞌtaj chutatabꞌexik ri xbꞌix chike, xbꞌan kiqasanaꞌ pa ri ubꞌiꞌ ri Ajawxel Jesús.
6 আর পৌল তাদের উপরে হাত রেখে প্রার্থনা করলে পবিত্র আত্মা তাদের উপরে আসলেন, তাতে তারা বিভিন্ন ভাষায় কথা বলতে ও ভবিষদ্বাণী করতে লাগল।
Are xuya ri uqꞌabꞌ ri Pablo pa kiwiꞌ, xqaj ri Tyoxalaj Uxlabꞌixel pa kiwiꞌ, xechꞌaw pa juleꞌ taq chꞌabꞌal chik, xuqujeꞌ xkiqꞌalajisaj ri utzij ri Dios.
7 তারা সকলে মোট বারো জন পুরুষ ছিল।
E kabꞌlajuj achyabꞌ chkonojel.
8 পরে তিনি সমাজঘরে [ধর্মগৃহে] গিয়ে তিনমাস সাহসের সাথে কথা বললেন, ঈশ্বরের রাজ্যের বিষয় যুক্তিসহ বুঝিয়ে দিলেন।
Ri Pablo oxibꞌ ikꞌ xtzijonik xuqujeꞌ xmenkꞌetinik chirij ri ajawarem rech ri Dios pa ri Sinagoga.
9 কিন্তু কয়েক জন দয়াহীন ও অবাধ্য হয়ে জনগনের সামনেই সেই পথের নিন্দা করতে লাগল, আর তিনি তাদের কাছ থেকে চলে গিয়ে শিষ্যদের আলাদা করলেন, প্রতিদিন ই তূরান্নের বিদ্যালয়ে বাক্য আলোচনা করতে লাগলেন।
E kꞌo jujun man xkaj taj xekojon che ri utzij ri Jesús, xkichapleꞌj ubꞌixik itzel taq jastaq chike ri kojonelabꞌ chikiwach konojel ri winaq. Rumal riꞌ, ri Pablo xel bꞌik pa ri Sinagoga, xuꞌkꞌam bꞌik ri kojonelabꞌ, amaqꞌel, xtzijon kukꞌ pa ri ja tijobꞌal re ri achi ubꞌiꞌnam Tirano. Xuchoqꞌ uwach ri xbꞌix che.
10 ১০ এভাবে দুবছর চলল; তাতে এশিয়াতে বসবাসকারী যিহূদী ও গ্রীক সকলেই প্রভুর বাক্য শুনতে পেল।
Kebꞌ junabꞌ jewaꞌ xkꞌulmatajik xaq jeriꞌ ri winaq aꞌj Israel xuqujeꞌ ri winaq ri man aꞌj Israel taj ri e kꞌo pa taq ri tinimit rech Asia, xkitatabꞌej ri utzij ri Ajawxel.
11 ১১ আর ঈশ্বর পৌলের হাতের মাধ্যমে অনেক আশ্চর্য্য কাজ করতে লাগলেন;
Ri Dios kꞌut xuya kwinem che ri Pablo kubꞌan nimaq taq kꞌutbꞌal xuqujeꞌ kunanik.
12 ১২ এমনকি পৌলের শরীর থেকে তাঁর রুমাল কিংবা গামছা অসুস্থ লোকদের কাছে আনলে তাদের অসুখ সেরে যেত এবং মন্দ আত্মা বের হয়ে যেত।
Ri yawabꞌibꞌ kekunatajik are kaya ri kisuꞌt xuqujeꞌ chꞌuqbꞌal taq kichꞌek chirij ri Pablo xuqujeꞌ ri itzel taq uxlabꞌal keꞌl bꞌik chike.
13 ১৩ আর কয়েক জন ভ্রমণকারী যিহূদী ওঝারাও প্রভু যীশুর নাম ব্যবহার করে মন্দ আত্মায় পাওয়া লোকদের সুস্থ করার চেষ্টা করল, আর বলল, পৌল যাকে প্রচার করেন, সেই যীশুর নামে আমি তোমাদের বের হয়ে যাওয়ার আদেশ দিচ্ছি।
Kꞌo kꞌu jun wok winaq aꞌj Israel ri kewaꞌkat pa taq kiꞌ tinimit, keꞌkesaj itzel taq uxlabꞌal, kakikoj ri ubꞌiꞌ ri Ajawxel Jesús, kakibꞌij: Pa ri ubꞌiꞌ ri Jesús ri kutzijoj ri Pablo, katqesaj bꞌik itzel uxlabꞌal.
14 ১৪ আর স্কিবা নামে একজন যিহূদী প্রধান যাজকদের সাতটি ছেলে ছিল, তারা এরকম করত।
Ri kebꞌanow we riꞌ are ri e wuqubꞌ ralkꞌwaꞌl ri Esceva, jun pare kꞌamal bꞌe.
15 ১৫ তাতে মন্দ আত্মা উত্তর দিয়ে তাদের বলল, যীশুকে আমি জানি, পৌলকেও চিনি, কিন্তু তোমরা কে?
Junmul kꞌut are xkaj jewaꞌ xkibꞌano, ri itzel uxlabꞌal xubꞌij chike: Wetaꞌm uwach ri Jesús, xuqujeꞌ wetaꞌm jachin riꞌ ri Pablo, ¿ix jachin kꞌu ri ix?
16 ১৬ তখন যে লোকটিকে মন্দ আত্মায় ধরেছিল, সে তাদের উপরে লাফ দিয়ে পড়ে, দুজনকে এমন শক্তি দিয়ে চেপে ধরল যে, তারা বিবস্ত্র ও ক্ষতবিক্ষত হয়ে ঘর থেকে পালিয়ে গেল।
Ri achi kꞌut ri kꞌo itzel uxlabꞌal che, xukꞌyaq ribꞌ chikij rukꞌ chꞌuꞌjilal, xkixiꞌxitej kꞌu kibꞌ, xkiriq kꞌax xuqujeꞌ kechꞌanchꞌatik xebꞌe cho kachoch.
17 ১৭ আর তা ইফিষের সমস্ত যিহূদী ও গ্রীক লোকেরা জানতে পারল, তাতে সকলে ভয় পেয়ে গেল এবং প্রভু যীশুর নামের গৌরব করতে লাগল।
We kꞌulmatajik riꞌ xetaꞌmataj kumal konojel ri winaq ri e kꞌo pa ri tinimit Éfeso, winaq aꞌj Israel, xuqujeꞌ winaq ri man aꞌj Israel taj, konojel xkixiꞌj kibꞌ, rumal riꞌ xkinimarisaj uqꞌij ri Ajawxel Jesús.
18 ১৮ আর অনেক বিশ্বাসীরা এসেছিল এবং অনুতপ্ত হয়ে তাদের নিজের নিজের খারাপ কাজ স্বীকার ও দেখাতে লাগল।
E kꞌi chike ri winaq ri xekojonik, xkitzujuj kibꞌ che ri man utz taj ri kibꞌanom kan nabꞌe.
19 ১৯ আর যারা জাদু কাজ করত, তাদের মধ্যে অনেকে নিজের নিজের বই এনে একত্র করে সকলের সামনে পুড়িয়ে ফেলল; সে সব কিছুর দাম গুনে দেখা গেল, পঞ্চাশ হাজার রুপোর মুদ্রা।
E kꞌi xuqujeꞌ chike ri kakibꞌan kan itzinik nabꞌe xkikꞌam loq ri kiwuj ri rech itzibꞌal, xkiporoj chkiwach konojel ri winaq. Ri rajil ri wuj ri xkiporoj, are kawinaq lajuj mil qꞌana pwaq.
20 ২০ আর এভাবে প্রভুর বাক্য প্রতাপের সঙ্গে বৃদ্ধি পেতে ও ছড়াতে লাগল।
E kꞌi winaq xekojonik rumal ronojel ri xkꞌulmatajik.
21 ২১ এই সব কাজ শেষ করার পর পৌল পবিত্র আত্মার দ্বারা অনুপ্রাণিত হয়ে স্থির করলেন যে, তিনি মাকিদনিয়া ও আখায়া যাবার পর যিরুশালেম যাবেন, তিনি বললেন, সেখানে যাওয়ার পরে আমাকে রোম শহরও দেখতে হবে।
Ri Pablo xuchomaj kisolixik ri tinimit rech Macedonia, rech Acaya, are majaꞌ keꞌ pa ri tinimit Jerusalén. Xuchomaj chi we xtoꞌtaj pa Jerusalén, rajawaxik keꞌ pa ri tinimit Roma.
22 ২২ আর যাঁরা তাঁর পরিষেবা করতেন, তাঁদের দুজনকে, তীমথিয় ও ইরাস্তকে, মাকিদনিয়াতে পাঠিয়ে তিনি নিজে কিছুদিন এশিয়ায় থাকলেন।
Xuꞌtaq kꞌu bꞌik ri Timoteo rachiꞌl ri Erasto, kebꞌ chike ri ketobꞌan rukꞌ, xebꞌe pa Macedonia. Are kꞌu ri areꞌ xkanaj kan jun janipa qꞌij pa Asia.
23 ২৩ আর সেদিনের এই পথের বিষয়ে নিয়ে খুব হট্টগোল শুরু হয়ে গেল।
Pa taq ri qꞌij riꞌ xchapleꞌtaj jun chꞌoꞌj chkixoꞌl ri winaq pa ri tinimit Éfeso rumal ri utz laj tzij rech ri kꞌakꞌ taq tzij.
24 ২৪ কারণ দিমীত্রিয় নামে একজন রৌপ্যশিল্পী দীয়ানার রূপার মন্দির নির্মাণ করত এবং শিল্পীদের যথেষ্ঠ কাজ জুগিয়ে দিত।
Kꞌo kꞌu jun achi ubꞌiꞌ Demetrio. Jun chꞌayal chꞌichꞌ ri kubꞌan alaj taq ja che saq pwaq karesaj uwach ri rachoch ri Diana ri kidios ri winaq aꞌj Éfeso, nima pwaq kakichꞌek ri achyabꞌ ri kechakun rukꞌ.
25 ২৫ সেই লোকটি তাদের এবং সেই ব্যবসার শিল্পীদের ডেকে বলল, মহাশয়েরা, আপনারা জানেন, এই কাজের দ্বারা আমরা উপার্জন করি।
Ri Demetrio xuꞌmulij ajchakibꞌ, xuqujeꞌ nikꞌaj achyabꞌ ri junam kichak rukꞌ, xubꞌij chike: Iwetaꞌm chi nim tajin kiqachꞌek chrij we chak riꞌ.
26 ২৬ আর আপনারা দেখছেন ও শুনছেন, কেবল এই ইফিষে নয়, প্রায় সমস্ত এশিয়ায় এই পৌল অনেক লোককে প্রভাবিত করেছে, এই বলেছে যে, যে দেবতা হাতের তৈরী, তারা ঈশ্বর না।
Kiwil bꞌa ri achi Pablo, kubꞌij chi we tzꞌaq riꞌ e winaq e bꞌanowinaq man e dios taj. Man xwi ta kꞌu ukojom kikꞌuꞌx ri winaq pa Éfeso, xane ukojom kikꞌuꞌx konojel ri winaq ri e kꞌo pa ri tinimit Asia.
27 ২৭ এতে এই ভয় হচ্ছে, কেবল আমাদের ব্যবসার দুর্নাম হবে, তা নয়; কিন্তু মহাদেবী দিয়ানার মন্দির নগণ্য হয়ে পড়বে, আবার সে তুচ্ছও হবে, যাকে সমস্ত এশিয়া, এমনকি, সমস্ত পৃথিবী পূজো করে।
We man nim chik kilik ri templo rech ri Diana, kasach uwach waꞌ we qakꞌay, sibꞌalaj kꞌax riꞌ. Man kaya ta chi kꞌu uqꞌij we nimalaj dios ri kaqꞌijilax kumal konojel ri winaq aꞌj Asia, xuqujeꞌ kumal konojel ri winaq ri e kꞌo cho ri uwachulew.
28 ২৮ এই কথা শুনে তারা খুব রেগে চিৎকার করে বলতে লাগল, ইফিষীয়দের দিয়ানাই মহাদেবী।
Ri winaq are xkita ri xbꞌix chike, sibꞌalaj xpe koyawal, xkiraq kichiꞌ, xkibꞌij: ¡Nim uqꞌij ri Diana ri kidios ri aꞌj Éfeso!
29 ২৯ তাতে শহরে গন্ডগোল বেধে গেল; পরে লোকেরা একসাথে রঙ্গভূমির দিকে ছুটল, মাকিদনীয়ার গায় ও আরিষ্টার্খ, পৌলের এইদুজন সহযাত্রীকে ধরে নিয়ে গেল।
Konojel ri winaq ri e kꞌo pa ri tinimit xkikꞌyaq kibꞌ chikij ri Gayo, xuqujeꞌ ri Aristarco are waꞌ ri achyabꞌ aꞌj Macedonia e rachiꞌl ri Pablo. Ri winaq xeꞌkicharchatej bꞌik xeꞌkikꞌam bꞌik pa ri kꞌolibꞌal ri kakimulij wi kibꞌ ri winaq.
30 ৩০ তখন পৌল লোকদের কাছে যাবার জন্য মন করলে শিষ্যেরা তাঁকে যেতে দিল না।
Ri Pablo are xraj xok bꞌik chikixoꞌl ri winaq, ri kojonelabꞌ man xkiya ta bꞌe che.
31 ৩১ আর এশিয়ার প্রধানদের মধ্যে কয়েক জন তাঁর বন্ধু ছিল বলে তাঁর কাছে লোক পাঠিয়ে এই অনুরোধ করলেন, যেন তিনি রঙ্গভূমিতে নিজের বিপদ ঘটাতে না যান।
E kꞌo xuqujeꞌ jujun qꞌatal tzij rech ri tinimit Asia, kech chꞌabꞌeꞌn ri Pablo, xkitaq ubꞌixik che chi man kok ta chkixoꞌl ri winaq.
32 ৩২ তখন নানা লোকে নানা কথা বলে চিৎকার করছিল, কারণ সভাতে গন্ডগোল বেধেছিল এবং কি জন্য একত্র হয়েছিল, তা বেশিরভাগই লোক জানত না।
Ri winaq ri kimulim kibꞌ xkiraq kichiꞌ, xkibꞌij jaljoj taq jastaq. E kꞌi chike man ketaꞌm taj jas che kimulim kibꞌ.
33 ৩৩ তখন ইহুদীরা আলেকসান্দরকে সামনে উপস্থিত করাতে লোকেরা জনগনের মধ্যে থেকে তাকে বের করল; তাতে আলেকসান্দর হাতের দ্বারা ইশারা করে লোকেদের কাছে পক্ষ সমর্থন করতে চেষ্টা করলেন।
Kꞌo kꞌu jun achi aj Israel chilaꞌ ubꞌiꞌ Alejandro, xkichꞌikmayij bꞌik rech kubꞌij jas tajin kakꞌulmatajik. Ri Alejandro xuyak ri uqꞌabꞌ rech man kechꞌaw ta na ri winaq.
34 ৩৪ কিন্তু যখন তারা জানতে পারল যে, সে, যিহূদী, তখন সকলে একসুরে অনুমান দুঘন্টা এই বলে চিৎকার করতে থাকল, ইফিষীয়দের দীয়ানাই মহাদেবী।
Ri winaq are xkichꞌobꞌo chi ri Alejandro aj Israel, konojel xkiraq kichiꞌ, xkibꞌij: ¡Nim uqꞌij ri Diana, ri kidios ri aꞌj Éfeso!
35 ৩৫ শেষে শহরের সম্পাদক জনগনকে শান্ত করে বললেন, প্রিয় ইফিষীয় লোকেরা, বল দেখি, ইফিষীয়দের শহরে যে মহাদেবী দীয়ানার এবং আকাশ থেকে পতিতা প্রতিমার গৃহমার্জ্জিকা, মানুষের মধ্যে কে না জানে?
Xpe kꞌu jun qꞌatal tzij rech ri tinimit xkwinik xuꞌtanabꞌa ri winaq, xubꞌij chike: Achyabꞌ aꞌj Éfeso, konojel ri winaq ketaꞌm chi we tinimit Éfeso are e chajil re ri utemplo ri qadios Diana, ri utzꞌaqil xa xqaj loq chikaj.
36 ৩৬ সুতরাং এই কথা অস্বীকার করার কোনো উপায় নেই জেনে তোমাদের শান্ত থাকা এবং অবিবেচনার কোনও কাজ না করা উচিত।
Qetaꞌm kꞌut chi man kꞌo ta jun ri mat retaꞌm. Xaq jeriꞌ makiyak ta chꞌoꞌj, qas chichomaj na ri kibꞌano.
37 ৩৭ কারণ এই যে লোকদের এখানে এনেছ, তারা মন্দির লুটেরাও নয়, আমাদের মহাদেবীর বিরুদ্ধে ধর্ম্মনিন্দাও করে নি।
We achyabꞌ we iꞌkꞌamom loq man kꞌo ta jun awas kibꞌanom, maj jastaq keleqꞌam pa ri templo, man e yoqꞌoꞌwinaq ta che ri qaDiana, ri qadios.
38 ৩৮ অতএব যদি কারও বিরুদ্ধে দীমীত্রিয়ের ও তার সহ শিল্পীদের কোনো অভিযোগ থাকে, তবে আদালত খোলা আছে, দেশের প্রধানেরাও আছেন, তারা পরস্পরের বিরুদ্ধে অভিযোগ করুক।
Ri Demetrio xuqujeꞌ ri rajchakibꞌ we kꞌo kichꞌoꞌj rukꞌ jachinaq, are kipatan ri qꞌatal taq tzij xuqujeꞌ ri qꞌatbꞌal taq tzij ri e kꞌolik. Chilaꞌ jeꞌkibꞌij wi jachike ri kꞌo pa kanimaꞌ.
39 ৩৯ কিন্তু তোমাদের অন্য কোনো দাবী দাওয়া যদি থাকে, তবে প্রতিদিনের সভায় তার সমাধান করা হয়।
We kꞌo chi ne jun jastaq ri kiwaj, kuyaꞌo kibꞌij chaqe rech kaqamulij qibꞌ chuchomaxik.
40 ৪০ সাধারনত: আজকের ঘটনার জন্য আমাকে অত্যাচারী বলে আমাদের নামে অভিযোগ হওয়ার ভয় আছে, যেহেতু এর কোন কারণ নেই, এই জনসমাগমের বিষয়ে উত্তর দেওয়ার রাস্তা আমাদের নেই।
Xibꞌibꞌal riꞌ we kabꞌix chaqe chi xa man kujniman ta chike ri ketaqan pa qawiꞌ, xa rumal ri xbꞌantaj waral kamik. Jas kꞌu kaqabꞌij riꞌ we xta chaqe ri xkꞌulmataj kamik qetaꞌm uj chi man kꞌo ta rumal.
41 ৪১ এই বলে তিনি সভার লোকদের ফিরিয়ে দিলেন।
Are xtoꞌtaj ri qꞌatal tzij chubꞌixik we tzij riꞌ xuꞌtaq bꞌik ri winaq cho taq kachoch.

< প্রেরিত 19 >