< প্রেরিত 17 >

1 পরে তারা আম্ফিপলি ও আপল্লোনিয়া শহর দিয়ে গিয়ে থিষলনীকী শহরে আসলেন। সেই জায়গায় ইহুদীদের এক সমাজ গৃহ ছিল;
Ri Pablo rachiꞌl ri Silas xiꞌkꞌow pa taq ri tinimit Anfípolis xuqujeꞌ pa ri tinimit Apolonia, xoꞌpan kꞌa pa ri tinimit Tesalónica, chilaꞌ kꞌo wi jun Sinagoga ke ri winaq aꞌj Israel.
2 আর পৌল তাঁর নিয়ম অনুসারে তাদের কাছে গেলেন এবং তিনটি বিশ্রামবারে তাদের সঙ্গে শাস্ত্রের কথা নিয়ে আলোচনা করলেন, দেখালেন যে,
Ri Pablo naqꞌatal che, xeꞌ pa ri mulim ibꞌ pa ri Sinagoga, chilaꞌ xkꞌojiꞌ wi oxibꞌ qꞌij rech uxlanem, xutzijoj ri utzij ri Dios ri tzꞌibꞌatalik xuqujeꞌ xuꞌtaqchiꞌj ri winaq chuchꞌobꞌik rij ri tzꞌibꞌatal pa ri tyoxalaj wuj.
3 তিনি শাস্ত্রের বাক্য খুলে দেখালেন যে খ্রীষ্টের মৃত্যুভোগ ও মৃতদের মধ্যে থেকে পুনরুত্থান হওয়া জরুরি ছিল এবং এই যে যীশুর বিষয়ে আমি তোমাদের কাছে প্রচার করছি, তিনিই সেই খ্রীষ্ট।
Xuqꞌalajisaj ri tzijotal loq chirij ri Mesías, chi kuriq na kꞌax xuqujeꞌ kakꞌastaj na chikixoꞌl ri kaminaqibꞌ. Xubꞌij chike: Ri Jesús ri kintzijoj chiꞌwe are Mesías.
4 তাতে ইহুদীদের মধ্যে কয়েক জন সম্মতি জানালো এবং পৌলের ও সীলের সাথে যোগ দিল; আর ভক্ত গ্রীকদের মধ্যে অনেক লোক ও অনেক প্রধান মহিলারা তাদের সঙ্গে যোগ দিলেন।
E kꞌo kꞌu jujun chike ri winaq aꞌj Israel are xkita ri xbꞌix chike, xekojonik, xoꞌk che kachiꞌl ri Pablo rachiꞌl ri Silas, xoꞌk xuqujeꞌ kukꞌ e kꞌi achyabꞌ ri man aꞌj Israel taj xuqujeꞌ ixoqibꞌ ri nim keqeleꞌn.
5 কিন্তু ইহুদীরা হিংসা করে বাজারের কয়েক জন দুষ্ট লোকদের নিয়ে একটি দল তৈরী করে শহরে গোলমাল বাঁধিয়ে দিল এবং যাসোনের বাড়িতে হানা দিয়ে লোকদের সামনে আনার জন্য প্রেরিতদের খুঁজতে লাগল।
E kꞌo kꞌu jujun chike ri winaq aꞌj Israel xpe etzelal pa kanimaꞌ rumal ri xkꞌulmatajik, xeꞌkimulij ri winaq chubꞌanik etzelal. Xoꞌk pa rachoch ri Jasón xkitzukuj ri Pablo rachiꞌl ri Silas rech keꞌkichararej loq keꞌkikꞌam la chikiwach ri winaq.
6 কিন্তু তাদের না পাওয়ায় তারা যাসোন এবং কয়েক জন ভাইকে ধরে শহরের কর্মকর্তারা এর সামনে টেনে নিয়ে গেল, চিৎকার করে বলতে লাগল, এই যে লোকেরা সারা জগতে গোলমাল করে বেড়াচ্ছে, এরা এখানেও উপস্থিত হলো;
Man xeꞌkiriq ta kꞌut chilaꞌ. Rumal riꞌ are xkijururej bꞌik ri Jasón xuqujeꞌ nikꞌaj kojonelabꞌ chik che kikꞌexwach xeꞌkikꞌam bꞌik chikiwach ri qꞌatal tzij rech ri tinimit. Xkiraq kichiꞌ xkibꞌij: Ri Pablo rachiꞌl ri Silas tajin kakikoj kꞌaxkꞌolal chikixoꞌl ri winaq pa ronojel ri uwachulew e kꞌo kꞌu waral chanim tajin kakisach ri kichomabꞌal ri qawinaq.
7 যাসোন এদের আতিথ্য করেছে; আর এরা সকলে কৈসরের নির্দেশের বিরুদ্ধাচরণ করে বলে যীশু নামে আরও একজন রাজা আছেন।
Ri Jasón xuꞌkꞌamawaꞌj we winaq ri pa ri rachoch, we winaq riꞌ uꞌkꞌulel ri César rumal cher kakinaꞌtaj jun taqanel chik ubꞌiꞌ Jesús.
8 যখন এই কথা শুনল তখন সাধারণ মানুষেরা এবং শাসনকর্তারা উত্তেজিত হয়ে উঠল।
Ri winaq xuqujeꞌ ri e qꞌatal taq tzij are xkita we jastaq riꞌ man xkiriq taj jas xkibꞌano.
9 তখন তারা যাসোনের ও আর সবার জামিন নিয়ে তাদেরকে ছেড়ে দিলেন।
Ri e qꞌatal taq tzij xkibꞌij che ri Jasón xuqujeꞌ chike ri nikꞌaj kojonelabꞌ chi rajawaxik kakitoj jun pwaq rumal ri xkibꞌano, xkitoj kꞌut, kꞌa te riꞌ xetzoqopix bꞌik.
10 ১০ পরে ভাইয়েরা পৌল ও সীলকে ওই রাত্রিতেই বিরয়া নগরে পাঠিয়ে দিলেন। সেখানে উপস্থিত হয়ে তাড়াতাড়ি ইহুদীদের সমাজ গৃহে গেলেন।
Che ri chaqꞌabꞌ riꞌ, ri kojonelabꞌ xeꞌkitaq bꞌik ri Pablo rachiꞌl ri Silas pa ri tinimit Berea, are xoꞌpan chilaꞌ xeꞌbꞌe pa ri Sinagoga.
11 ১১ থিষলনীকীর ইহুদীদের থেকে এরা ভদ্র ছিল; কারণ এরা সম্পূর্ণ ইচ্ছার সঙ্গে বাক্য শুনছিল এবং সত্য কিনা তা জানার জন্য প্রতিদিন শাস্ত্র বিচার করতে লাগল।
Ri winaq ri keꞌl pa ri tinimit Berea kꞌo na xetow tzij chikiwach ri winaq ri keꞌl pa ri tinimit Tesalónica, xkita ri utz laj tzij rukꞌ kiꞌkotemal, xuqujeꞌ qꞌij chi qꞌij xkisolij ri utzij ri Dios ri tzꞌibꞌatalik rech jeriꞌ xkilo we qas tzij ri kakitzijoj ri Pablo rachiꞌl ri Silas o man tzij taj.
12 ১২ এর ফলে তাদের মধ্যে অনেক ভদ্র এবং গ্রীকদের মধ্যেও অনেকে সম্ভ্রান্ত মহিলা ও পুরুষ বিশ্বাস করলেন
E kꞌi kꞌu winaq aꞌj Israel xekojonik, xekojon xuqujeꞌ achyabꞌ, ixoqibꞌ, nimaꞌq keqeleꞌn ri man aꞌj Israel taj.
13 ১৩ কিন্তু থিষীলনীর ইহুদীরা যখন জানতে পারল যে, বিরয়াতেও পৌলের মাধ্যমে ঈশ্বরের বাক্য প্রচার হয়েছে, তখন তারা সেখানেও এসে লোকেদের অস্থির ও উত্তেজিত করে তুলতে লাগল।
E kꞌo kꞌu jujun winaq aꞌj Israel ri keꞌl pa ri tinimit Tesalónica, are xkito chi ri Pablo tajin kutzijoj ri utzij ri Dios pa ri tinimit Berea, xebꞌe je laꞌ xeꞌkimulij winaq rech kakibꞌan kꞌax che ri Pablo.
14 ১৪ তখন ভাইয়েরা তাড়াতাড়ি পৌলকে সমুদ্র পর্যন্ত যাওয়ার জন্য পাঠালেন; আর সীল ও তীমথিয় সেখানে থাকলেন।
Are xkita ri kojonelabꞌ aninaq xkitaq bꞌik ri Pablo pa ri tinimit ri kꞌo chuchiꞌ ri Plo. Ri Silas kꞌut rachiꞌl ri Timoteo xekanaj kan pa ri tinimit.
15 ১৫ আর যারা পৌলকে সঙ্গে করে নিয়ে গিয়েছিল, তারা আথীনী পর্যন্ত নিয়ে গেল; আর তাঁরা যেমন পৌলকে ছেড়ে চলে গেল, তারা তাঁর কাছ থেকে সীল এবং তীমথির অতি শীঘ্র তাঁর কাছে যাতে আসতে পারে তার জন্য আদেশ পেল।
Ri Pablo xkꞌam bꞌik xeꞌyoꞌq kan pa ri tinimit Atenas kumal nikꞌaj achyabꞌ kꞌa te riꞌ xetzalij loq we achyabꞌ riꞌ chikikowixik ri Silas rachiꞌl ri Timoteo rech keꞌbꞌe rukꞌ ri Pablo chubꞌanik ri kipatan. Ri Pablo kꞌo pa ri tinimit Atenas
16 ১৬ পৌল যখন তাঁদের অপেক্ষায় আথানীতে ছিলেন, তখন শহরের নানা জায়গায় প্রতিমা মূর্ত্তি দেখে তাঁর আত্মা উতপ্ত হয়ে উঠল।
Ri Pablo are e rayeꞌm apanoq ri Silas rachiꞌl ri Timoteo koꞌpanik, xbꞌisonik are xril ri kikꞌiyal ri e bꞌanom taq dios ri e kꞌo pa ri tinimit.
17 ১৭ এর ফলে তিনি সমাজঘরে যিহূদী ও ভক্ত লোকদের কাছে এবং বাজারে প্রতিদিন যাদের সঙ্গে দেখা হত, তাদের কাছে যীশুর বিষয়ে কথা বলতেন
Xaq jeriꞌ xeꞌ pa ri Sinagoga xutij chuqꞌabꞌ pa tzij kukꞌ ri winaq aꞌj Israel xuqujeꞌ ri man aꞌj Israel taj ri kakixiꞌj kibꞌ cho ri Dios, xuqujeꞌ kukꞌ ri winaq ri kakimulij kibꞌ pa ri kꞌayibꞌal.
18 ১৮ আবার ইপিকুরের ও স্তোয়িকীরের কয়েক জন দার্শনিক পৌলের সাথে তর্ক বিতর্ক করতে লাগল। আবার কেউ কেউ বলল, “এ বাচালটা কি বলতে চায়?” আবার কেউ কেউ বলল, ওকে অন্য দেবতাদের প্রচারক বলে মনে হয়; কারণ তিনি যীশু ও পুনরুত্থান বিষয়ে সুসমাচার প্রচার করতেন।
Xuchꞌoꞌqꞌ uwach ri kichomanik ri achyabꞌ epicúreo xuqujeꞌ estoico. ri sibꞌalaj kꞌo ketaꞌmabꞌal. Xutzijoj ri Jesús xuqujeꞌ ri ukꞌastajibꞌal wach chike, ri winaq are xkita ri xubꞌij, ri Pablo xkibꞌij: ¿Jas karaj kubꞌij we tzijonel laj achi rukꞌ ri jaljoj taq uchomanik? Nikꞌaj winaq xkibꞌij: Are kutzijoj kibꞌiꞌ e dios rech juleꞌ taq tinimit chik.
19 ১৯ পরে তারা পৌলের হাত ধরে আরেয়পাগে নিয়ে গিয়ে বলল, আমরা কি জানতে পারি, এই যে নতুন শিক্ষা আপনি প্রচার করছেন, এটা কি ধরনের?
Xkikꞌam kꞌu bꞌik ri Pablo pa ri areópago chikiwach ri nimaq taq kꞌamal bꞌe pa ri tinimit, xkibꞌij che chatzijoj chaqe we kꞌakꞌ kꞌutuꞌn ri awukꞌaꞌm loq.
20 ২০ কারণ আপনি কিছু অদ্ভুত কথা আমাদের বলেছেন; এর ফলে আমরা জানতে চাই, এ সব কথার মানে কি।
Jaljoj ri jastaq ri katzijoj, kaqaj kꞌut kaqato jas kel kubꞌij ri kabꞌij.
21 ২১ কারণ আথীনী শহরের সকল লোক ও সেখানকার বসবাসকারী বিদেশীরা শুধু নতুন কোনো কথা বলা বা শোনা ছাড়া অন্য কিছুতে দিন নষ্ট করত না।
(Ri winaq ri keꞌl pa ri tinimit Atenas, xuqujeꞌ ri kubꞌe solin pa ri tinimit riꞌ, kikꞌatik kakitzijoj rij kꞌakꞌ taq chomanik).
22 ২২ তখন পৌল আরেয়পাগের মাঝখানে দাঁড়িয়ে বললেন, “হে আথানীয় লোকেরা দেখছি, তোমরা সব বিষয়ে বড়ই দেবতাভক্ত।”
Xtakꞌiꞌ kꞌu ri Pablo chikiwach ri kꞌamal taq kibꞌe ri winaq xubꞌij: Achyabꞌ aꞌj Atenas, kinwilo chi sibꞌalaj jeqel ikꞌuꞌx chupam ri kibꞌano.
23 ২৩ কারণ বেড়ানোর দিন তোমাদের উপাসনার জিনিস দেখতে দেখতে একটি বেদি দেখলাম, যার উপর লেখা আছে, “অজানা দেবতার উদ্দেশ্যে” অতএব তোমরা যে অজানা দেবতার আরাধনা করছ, তাঁকে আমি তোমাদের কাছে প্রচার করছি।
Are tajin kinbꞌin pa ri tinimit, xinwil ri ukꞌiyal ri kꞌolibꞌal ri kixqꞌijilaꞌn wi, cho kꞌu ri jun tzujbꞌal sipanik tzꞌibꞌatal we tzij riꞌ: “Che ri Dios ri man etaꞌmatal ta uwach.” We Dios riꞌ, ri kiqijilaꞌj ri man iwetaꞌm ta uwach, areꞌ waꞌ ri kintzijoj.
24 ২৪ ঈশ্বর যিনি জগত ও তাঁর মধ্যেকার সব বস্তু তৈরী করেছেন। তিনিই স্বর্গের ও পৃথিবীর প্রভু, সুতরাং মানুষের হাত দিয়ে তৈরী মন্দিরে বাস করেন না;
Are Dios ri xbꞌanow ri uwachulew, xuqujeꞌ ronojel ri kꞌo choch, are Rajaw ri kaj ulew. Areꞌ man kakꞌojiꞌ ta pa taq ri ja qꞌijilaꞌbꞌal yaktal kumal ri winaq.
25 ২৫ কোনো কিছু অভাবের কারণে মানুষের সাহায্যও নেন না, তিনিই সবাইকে জীবন ও শ্বাস সব কিছুই দিয়েছেন।
Man kiqꞌabꞌ ta winaq kapataninik, maj urajawaxik. Rumal cher areꞌ yoꞌwinaq kikꞌaslemal xuqujeꞌ ruxlabꞌal ronojel ri kꞌolik, xuqujeꞌ uyoꞌm ri kajawataj chike.
26 ২৬ আর তিনি একজন মানুষ থেকে মানুষের সকল জাতি উত্পন্ন, তিনি বসবাসের জন্য এই পৃথিবী দিয়েছেন; তিনি বসবাসের জন্য দিন সীমা নির্ধারণ করেছেন;
Xa jun achi xukoj che kikꞌiyarisaxik ri winaq cho ri uwachulew. Kꞌamajaꞌ kutik ri achi are xuchomaj jas jeꞌ kubꞌan na jas jeꞌ kanoꞌjin na, xuqujeꞌ ri kꞌolibꞌal ri kakꞌojiꞌ wi na.
27 ২৭ যেন তারা ঈশ্বরের খোঁজ করে, যদি কোনোও খুঁজে খুঁজে তাঁর দেখা পায়; অথচ তিনি আমাদের কারও কাছ থেকে দূরে নয়।
Ri urayibꞌal ukꞌuꞌx ri Dios chike ri winaq pa ronojel tinimit are chi kakitereneꞌj ri ubꞌe ri Dios, kakitzukuj ri Dios, pune man naj taj kꞌo wi ri Dios, chaqe.
28 ২৮ কারণ ঈশ্বরেতেই আমারা জীবিত, আমাদের গতি ও সত্তা; যেমন তোমাদের কয়েক জন কবিও বলেছেন, “কারণ আমরাও তাঁর বংশধর।”
“Rumal re ri Dios uj kꞌaslik, uj kꞌolik, kujsalabꞌik.” Jetaq ta ne ri xkibꞌij ri xetzꞌibꞌan ri qꞌajajem tzij iwukꞌ: “Uj uj rijaꞌl ri Dios.”
29 ২৯ এর ফলে আমরা যখন ঈশ্বর সন্তান, তখন ঈশ্বরীয় স্বভাবকে মানুষের শিল্প ও কল্পনা অনুসারে তৈরী সোনার কি রূপার কি পাথরের সঙ্গে তুলনা করা আমাদের উচিত নয়।
Saq ri xkibꞌij, rumal laꞌ man kuya taj kaqachomaj chi ri Dios, xa jun tzꞌaq ri bꞌanom kumal che qꞌana o saq pwaq kumal ri ajchakibꞌ, man che ta abꞌaj bꞌantal wi.
30 ৩০ ঈশ্বর সেই অজ্ঞানতার দিন কে উপেক্ষা করেছেন, কিন্তু এখন সব জায়গার সব মানুষকে মন পরিবর্তন করতে নির্দেশ দিলেন।
Ojer kanoq ri Dios xuꞌkuy ri winaq are xkibaꞌn we jastaq riꞌ, rumal cher man kꞌo ta ketaꞌmabꞌal, kamik kꞌut kataqanik chi konojel ri winaq rech ri uwachulew, kakikꞌex kikꞌuꞌx, kakiqꞌil kibꞌ che ri kimak rech ketzalij rukꞌ Areꞌ.
31 ৩১ কারণ তিনি একটি দিন ঠিক করেছেন, যে দিনের নিজের মনোনীত ব্যক্তির দ্বারা পৃথিবীর লোককে বিচার করবেন; আর এই সবের বিশ্বাসযোগ্য প্রমাণ দিয়েছেন; ফলে মৃতদের মধ্যে থেকে তাঁকে উঠিয়েছেন।
Rumal chi ri Dios uchaꞌom jun achi ri jun qꞌijal kuqꞌat na tzij pa kiwiꞌ konojel ri winaq cho ri uwachulew, ri achi riꞌ xukꞌut chikiwach konojel ri winaq are xukꞌastajisaj chikixoꞌl ri kaminaqibꞌ.
32 ৩২ তখন মৃতদের পুনরুত্থানের কথা শুনে কেউ কেউ উপহাস করতে লাগল; কিন্তু কেউ কেউ বলল, আপনার কাছে এই বিষয়ে আরও একবার শুনব।
E kꞌo jujun winaq xetzeꞌnik are xkito chi ri Pablo kutzijoj chi kekꞌastaj ri kaminaqibꞌ, e kꞌo xuqujeꞌ nikꞌaj xkibꞌij: Jun qꞌijal chik katzijoj chaqe we ri.
33 ৩৩ এই ভাবে পৌল তাদের কাছ থেকে চলে গেলেন।
Xtaniꞌ kꞌu ri Pablo che tzijonem kukꞌ ri winaq.
34 ৩৪ কিন্তু কিছু ব্যক্তি তাঁর সঙ্গ নিয়ে যীশুকে বিশ্বাস করল; তাদের মধ্যে আরেয়পাগীর দিয়নুষিয় এবং দামারি নামে একজন মহিলা ও আরোও কয়েক জন ছিলেন।
E kꞌo kꞌu jujun winaq xoꞌk che rachiꞌl, xekojonik, xkojon xuqujeꞌ jun achi ubꞌiꞌ Dionisio, jun kꞌamal bꞌe ke ri winaq, jun ixoq ubꞌiꞌ Damaris, xuqujeꞌ nikꞌaj winaq chik.

< প্রেরিত 17 >