< مزامیر 130 >

سرود درجات ای خداوند از عمقها نزد تو فریادبرآوردم. ۱ 1
Kanto de suprenirado. El profundo mi vokas Vin, ho Eternulo.
‌ای خداوند! آواز مرابشنو و گوشهای تو به آواز تضرع من ملتفت شود. ۲ 2
Mia Sinjoro, aŭskultu mian voĉon; Viaj oreloj atentu la voĉon de mia petego.
‌ای یاه، اگر گناهان را به نظر آوری، کیست‌ای خداوند که به حضور تو بایستد؟ ۳ 3
Se vi, ho Eternulo, kalkulus la pekojn, Kiu povus stari, ho mia Sinjoro?
لیکن مغفرت نزد توست تا از تو بترسند. ۴ 4
Sed Vi estas pardonema, Por ke Vi estu respektata.
منتظر خداوندهستم. جان من منتظر است و به کلام او امیدوارم. ۵ 5
Mi esperis al la Eternulo, esperis mia animo, Kaj Lian vorton mi fidis.
جان من منتظر خداوند است، زیاده از منتظران صبح؛ بلی زیاده از منتظران صبح. ۶ 6
Mia animo atendas mian Sinjoron pli, Ol la gardantoj atendas la matenon, La gardantoj la matenon.
اسرائیل برای خداوند امیدوار باشند زیرا که رحمت نزدخداوند است و نزد اوست نجات فراوان. ۷ 7
Izrael fidu la Eternulon; Ĉar ĉe la Eternulo estas favorkoreco Kaj ĉe Li estas granda liberigo.
و اواسرائیل را فدیه خواهد داد، از جمیع گناهان وی. ۸ 8
Kaj Li liberigos Izraelon De ĉiuj liaj pekoj.

< مزامیر 130 >