< ルカの福音書 10 >

1 さて,これらの事ののち,主はほかの七十人を任命し,自分が行こうとしているすべての町と場所へ,自分の先に彼らを二人ずつ遣わした。
Tun Pakai in seijui adang mi somsagi le ni alhengdoh in amaho chu akop kop'in khotin le muntin vilding agot naho ah asol in ahi.
2 そして彼は弟子たちに言った,「収穫は確かに多いが,働き人が少ない。だから,収穫に働き人を遣わしていただくよう,収穫の主人にお願いしなさい。
Hiche ho cheng hi amaho ahilchahna ahi: “Lousoh ga khoptup ding atam, ahin natong ho alhome. Hijeh chun Pakai hengah taovun amachu ga chomtup dia mopo ahi; alouva natong ding mi ahin solbe nadin thum'un.”
3 行きなさい。見よ,わたしはあなた方を,オオカミの間に子羊を送り込むようにして遣わす。
Tun cheuvin, chuleh geldoh jingun keiman si-al lah'a kelngoi kisol tobanga kasol nahiuve.
4 財布も,袋も,サンダルも持って行ってはいけない。道中ではだれにもあいさつしてはいけない。
Sum le pai ima kipoh hih'un, sakhao jong kipoh hih'un, kengchot akop'in jong pohih un. Chuleh lampi dungah khattou lem dingin kingapa hih'un.
5 どこでも家に入ったなら,まず,『この家に平安があるように』と言いなさい。
Khattou in'a nalut teng uleh, amasan “Pathen lungmonna hiche in'a hin umhen” tin asauvin.
6 平安の子がそこにいるなら,あなた方の平安はその者の上にとどまり,いなければ,それはあなた方のもとに戻って来るだろう。
Hichea cheng ho chu alungmon uleh, phattheina chu umden ding; achutilou uleh, phattheina chu nahenguva hung kile ding ahi.
7 その家にとどまり,彼らが出す物を食べたり飲んだりしなさい。働き人は自分の報酬を受けるに値するからだ。家から家に行ってはいけない。
In khat'a kon inkhat ah vahle hih'un. Munkhat bou ah um unlang, amahon napeh peh uchu neuvin chule don'un. Min phatah a najen nau sanding kiphalam hih'un, ajehchu anatong chun alosan amuding mong ahi.
8 どこでも町に入って,彼らがあなた方を受け入れるなら,あなた方の前に出されるものを食べなさい。
“Khopi khat a nalut uva nasan uleh, namasanga ahin luidoh doh uchu neuvin.”
9 そこにいる病気の者たちをいやし,彼らに,『神の王国はあなた方に近づいた』と告げなさい。
Adamlou sudam'un lang seipeh'un, “Pathen Lenggam chu tun nakom uva aumtai” tiuvin.
10 だが,どこでも町に入って,彼らがあなた方を受け入れないなら,その町の通りに出て,こう言いなさい。
Ahin khopi khattou in nasan dauleh, alampiu dunga chun chedoh unlang seiyun,
11 『あなた方の町からわたしたちの足に付いたちりさえも,わたしたちはあなた方に対してぬぐい捨てる。それでも,神の王国があなた方に近づいたというこのことは知っておきなさい』。
Nakhopiu sunga vutkhu ho geiyin kakenguva kon'in kathing lhauve, nasoso kisoh dinga dalhah nahiuve ti vetsahnan. Chule hiche hi heuvin–Pathen Lenggam chu anaitai!
12 あなた方に告げるが,その日には,ソドムのほうがその町よりは耐えやすいだろう。
Kaseipeh nahiuve thupi kitan nileh agilou Sodom kho chu chutobang khopi ho sanga phajep diu ahi.
13 「災いだ,コラジンよ! 災いだ,ベトサイダよ! あなた方の中でなされた強力な業がテュロスやシドンでなされていたなら,彼らはとっくの昔にあら布と灰の中に座って悔い改めていただろう。
“Itobang lunghemnan nangau hitam, vo Korazin le Bethsaida! Ijeh inem itile nalah'a thilkidang kibol hohi agilou Tyre le Sidon khohoa kibol hitaveleh, sotlaiya pat'in amipihon achonset nauva kon lungheina nei untin, khaodippon kisil untin chule akisih'u tahlang nan aluchung uvah vutvam kiloi tauvinte.
14 だが,裁きの時には,テュロスとシドンのほうがあなた方よりは耐えやすいだろう。
Henge, Tyre le Sidon khopi teni hi thupi kitan nileh nangho sanga phajep diu ahi.
15 カペルナウム,天まで高くされた者よ,あなたはハデスにまで下ることになる。 (Hadēs g86)
Chule nangho Capernaum mite, van-gam'ah jabolna chang nauvin natem? Nachan loudiu ahi, thina mun'a nachesuh joh diu ahi,” ati. (Hadēs g86)
16 あなた方に聞き従う者は,わたしに聞き従うのであり,あなた方を拒む者は,わたしを拒むのだ。わたしを拒む者は,わたしを遣わした方を拒むのだ」 。
Chuin aseijuite jah'a aseiyin, “Koihileh nathuhil'u kisan a chun keijong eisan ahi. Chule napampai chan'u chun keijong eipampai ahi. Chule koihileh keima eipampai chan chun Pathen, eihinsolpa apampai ahi” ati.
17 七十人は喜びながら戻って来て,言った,「主よ,悪霊たちでさえ,あなたの名においてわたしたちに服するのです!」
Seijui somsagi leni ho ahung kileuvin, thanom tah in thulhut ahin bol'un ahi. “Pakai, thilhaho jeng jong kathu uvin anunge nangma min kapat ule,” atiuve.
18 彼は彼らに言った,「わたしは,サタンが天からいなずまのように落ちたのを見た。
“Henge” tin amaho aseipeh in, “Keiman Satan van'a kona kolphe banga alhahsuh kamui!
19 見よ,わたしはあなた方に蛇やサソリを踏みつける権威,また敵のすべての力を支配する権威を与えた。あなた方を害するものは何もない。
Veuvin, keiman nangho galmi thilboltheina chunga thuneina kapeh nahiuve, chule nanghon gul le aipi chunga lam najot diu chule nachilgoi dingu ahi. Imachan nasuhkhah loudiu ahi.
20 それでも,霊たちがあなた方に服することを喜ぶのではなく,あなた方の名が天において書き記されたことを喜びなさい」。
Amavang lhagao gilou nathuuva anun jeh in kipah hih'un, ahin van-gam'a namin'u akijihlut jeh joh in kipah un,” ati.
21 まさにその時,イエスは聖霊において喜び,また言った,「ああ,父よ,天地の主よ,わたしはあなたに感謝します。あなたはこれらの事を賢い者や理解力のある者から隠し,それを幼子たちに明らかにされたからです。そうです,父よ,そのようにして,あなたのみ前で意にかなうことが生じたのです」 。
Hiche pettah chun Yeshua Lhagao Thenga kipana adimset tan, chuin hitin aseiye, “O Hepa, van le lei Pakai, hiche thilho nangman aching le athem'a kigel hoa pat'a naselguh a, chapang ho henga naphondoh jeh in kakipah'e. Henge Pa, hitia kibol hin nangma nalunglhai sah'e,” ati.
22 弟子たちのほうを振り向いて,言った,「すべての事が,わたしの父によってわたしに引き渡されている。子を知っている者は父のほかにはおらず,父を知っている者は子と子が明らかにしたいと望む者のほかにはいない」 。
“Kapan keima imajouse chunga mopohna eipeh ahitai. Pa tailou koiman Chapa chu dihtah in ahepoi, chule Chapa tailou le Chapa in hetsah dinga alhen ho tailouvin koiman Pachu dihtah in ahepoi” ati.
23 弟子たちのほうを振り向いて,彼らだけに言った,「あなた方の見ているものを見るその目は幸いだ。
Chuin amaho changseh aumpet un, aman aseijuite heng lam ngan aseiye, “Nathilmu chengseu mu ah mit hochu anunnom e.
24 あなた方に告げるが,多くの預言者たちと王たちは,あなた方が見ているものを見たいと願ったのにそれを見ず,あなた方が聞いていることを聞きたいと願ったのにそれを聞かなかったからだ」 。
Kaseipeh nahiuve, themgao ho le lengho tamtah'in nathilmu chengseu hi muding anagaldot jingu ahin, hinlah anamupouve. Chuleh najah houhi jah ding anagaldot jing'u ahin, hinlah anaja pouve,” ati.
25 見よ,ある律法の専門家が立ち上がり,彼を試そうとして言った,「先生,わたしは何をすれば永遠の命を受け継げるのでしょうか」。 (aiōnios g166)
Nikhat hou danthua them khat Yeshua patep dingin adingdoh in hiche thudoh hi adonge, “Houhil, tonsot hinna kanei thei nadia ipi kabol ding ham?” ati. (aiōnios g166)
26 イエスは彼に言った,「律法には何と書かれているか。あなたはそれをどう読んでいるのか」 。
Yeshuan adonbut in, “Mose dan in ipi asei em? Iti nasim am?” tin adongtai.
27 彼は答えた,「あなたは,心を尽くし,魂を尽くし,力を尽くし,思いを尽くして,あなたの神なる主を愛さなければならない。そして,隣人を自分自身のように愛さなければならない」。
Mipa chun adonbut in, “Nangman nalung pumpin, na lhagao pumpin, na thaneina pumpin, chule nalungthim pumpin Pakai naPathen chu ngailun. Chule nangma nakingailut bangin naheng nakom ngailun,” tin aseiye ati.
28 イエスは彼に言った,「あなたは正しく答えた。それを行ないなさい。そうすれば生きるだろう」。
“Adih'e” tin Yeshuan aseipeh in, “Hichu bol'in chule nahin ding ahi!” ati.
29 しかし彼は,自分を正当化したいと思って,イエスに答えた,「わたしの隣人とはだれですか」。
Mipa chun athilbol them akichan nom'in, hijeh chun Yeshua chu adongin, “Koiham kaheng kakom?” ati.
30 イエスは答えた,「ある人がエルサレムからエリコに下って行く途中,強盗たちの手中に落ちた。彼らは彼の衣をはぎ,殴りつけ,半殺しにして去って行った。
Yeshuan thusim khat in adonbut in: “Juda mikhat Jerusalem a pat Jericho lam jon in ajin suh in ahi, chule ama chu lamkah ah migucha michom hon abulu un, aponsil aholhah peh un, avouvin, chule athisa tobang'in lam pang'ah adalha tauve.”
31 たまたまある祭司がその道を下って来た。彼を見ると,反対側を通って行ってしまった。
Thempu khat in agatoh khan, hinlah mipa chuva akijam amu mu chun, lampi pang langkhat joh apal in adalhatai.
32 同じように一人のレビ人も,その場所に来て,彼を見ると,反対側を通って行ってしまった。
Hou'in lhachale ho khat agachen chule chukom'a akijam chu amun, ahin aman jong lamsih lang khat ah apeldoh tai.
33 ところが,旅行していたあるサマリア人が,彼のところにやって来た。彼を見ると,哀れみに動かされ,
“Chuin musit'a um Samaria mikhat ahung pheiyin, mipa amu chun, avoujang nat peh tan ahi.”
34 彼に近づき,その傷に油とぶどう酒を注いで包帯をしてやった。彼を自分の家畜に乗せて,宿屋に連れて行き,世話をした。
Akom ah ache naiyin, Samaria mipa chun akivohna maha chu ajen'in olive thao le ju asunkhum in, atompeh tai. Chuin mipa chu ama sangan chungah ahin puiyin, in khat ah ahin puilut in chukoma chun ajenlen ahi.
35 次の日,出発するとき,二デナリを取り出してそこの主人に渡して,言った,『この人の世話をして欲しい。何でもこれ以外の出費があれば,わたしが戻って来たときに返金するから』。
Ajing in in-ngahpa chu dangka cheng ni apen, aseiyin, “Hichepa hi anavesui in. Achunga lutjat hiche sanga atamjoh khah le, kahung kit teng kapeh ding ahi,” ati.
36 さて,あなたは,この三人のうちのだれが,強盗たちの手中に落ちた人の隣人になったと思うか」 。
“Tun seiyin hiche mithum ho lah'a chu koipen tah chu hiche mipa gucha michom hon avoh pau dinga aheng akom hi ham?” tin Yeshuan adongtai.
37 彼は言った,「その人にあわれみを示した者です」。 するとイエスは彼に言った,「行って,同じようにしなさい」 。
Mipa chun adonbut in, “Akhoto pachu ahi,” ati. Chuin Yeshuan aseiyin, “Adih'e, tun chenlang chutobang chun gabol tan,” ati.
38 彼らが進んで行くうちに,彼はある村に入り,マルタという名の女が彼を自分の家に迎えた。
Yeshua le aseijuite Jerusalem lam jona achejing laiyun, khokhat ahung lhung un, chua chun Martha kiti nun a-in'a dingin alemin ahi.
39 彼女にはマリアという姉妹がいたが,イエスの足もとに座って,その言葉を聞いていた。
Asopinu Mary chu Pakai kengbul ah atouvin, athuhil chu angaiye.
40 しかしマルタは,多くの給仕で取り乱していた。そこで彼女は彼のもとに上がって来て言った,「主よ,わたしの姉妹がわたしだけに給仕をさせているのを何とも思われないのですか。ですから,わたしを手伝うよう彼女におっしゃってください」。
Ahivangin Martha chu jan anneh lentah agon jeh chun alunggim in ahi. Yeshua komah ahungin ahung seitai, “Pakai dihtheilou nasah lou khattou ham kasopinu thipbeh a atouva ken natoh jouse katoh? Eihung kithopi na dingin hinsol in,” ati.
41 イエスは彼女に答えた,「マルタ,マルタ,あなたは多くのことを心配して動転している。
Ahivangin Pakai in amanu hengah aseiyin, “Ngailut Martha, nangma hitiho jouse chunga hi lunggima lung himo nahi.”
42 だが,必要なのは一つだけだ。マリアは良いほうを選んだのだ。それが彼女から取り去られることはないだろう」 。
“Thilkhat bouseh khohsah le lunggim nading aume. Maryn hichu akimudoh in, chule amanu a kona kilamang thei lou ding ahitai,” ati.

< ルカの福音書 10 >