箴言 知恵の泉 22
1 嘉名は大なる富にまさり恩寵は銀また金よりも佳し
Kom ac fin sule inmasrlon elah wo ac mwe kasrup, sulela elah wo.
2 富者と貧者と偕に世にをる 凡て之を造りし者はヱホバなり
Oasr ma se mwet kasrup ac mwet sukasrup oana sie kac: elos kewa orekla sin LEUM GOD.
3 賢者は災禍を見てみづから避け 拙者はすすみて罰をうく
Ke pacl se mwe lokoalok tuku, mwet etu elos ac fahsr liki; a sie mwet wangin nunak la ac fahsryang nu kac, na toko el auli.
4 謙遜とヱホバを畏るる事との報は富と尊貴と生命となり
Akfulatye LEUM GOD ac inse pusisel, na kom ac fah kasrup, sunakinyuk, ac loes moul lom.
5 悖れる者の途には荊棘と罟とあり 霊魂を守る者は遠くこれを離れん
Kom fin lungse moul lom, na fahsr liki mwe kwasrip ma srumasrla mwet koluk ke inkanek lalos.
6 子をその道に從ひて敎へよ 然ばその老たる時も之を離れじ
Luti nu sin sie tulik inkanek fal elan fahsr kac, na ke el matula el fah tia fahsr liki.
7 富者は貧者を治め借者は貸人の僕となる
Mwet sukasrup elos mwet kulansap lun mwet kasrup. Ouinge, kom fin ngisre mani sin sie mwet, na kom mwet kulansap lun mwet sac.
8 惡を播くものは禍害を穡り その怒の杖は廢るべし
Kutena mwet su taknelik fita lun orekma koluk ac fah kosrani ongoiya, na kasrkusrak upa lalos ac safla.
9 人を見て惠む者はまた惠まる 此はその糧を貧者に與ふればなり
Kom in kulang ac kasru mwet sukasrup ke mwe mongo nom, na ac fah akinsewowoyeyuk kom.
10 嘲笑者を逐へば爭論も亦さり 且闘諍も恥辱もやむ
Sisla mwet se ma inse fulat, na ac fah wanginla akukuin, amei, ac akkolukye sie sin sie.
11 心の潔きを愛する者はその口唇に憐憫をもてり 王その友とならん
El su lungse inse nasnas ac kaskas kulang, tokosra el ac mwet kawuk lal.
12 ヱホバの目は知識ある者を守る 彼は悖れる者の言を敗りたまふ
LEUM GOD El akkeye mwet orekma pwaye, a El tia akkeye kas kikiap lun mwet kutasrik.
13 惰者はいふ獅そとにあり われ衢にて殺されんと
Sie mwet alsrangesr el mutana in lohm sel; el mu el fin tufoki soko lion ac sruokilya.
14 妓婦の口は深き坑なり ヱホバに憎まるる者これに陷らん
Kas lun sie mutan koluk oana sie luf na loal. Elos su akkasrkusrakye LEUM GOD fah putatyang nu loac.
15 痴なること子の心の中に繋がる 懲治の鞭これを逐いだす
Tulik srisrik uh ac nuna oru ma lalfon ke elos srik, tuh kaiyuk wo uh ac lotelos in oru ma fal.
16 貧者を虐げて自らを富さんとする者と富者に與ふる者とは遂にかならず貧しくなる
Kom fin sang mwe kite nu sin mwet kasrup, ku akkeokye mwet sukasrup in akyokye ma laesla lom, kom ac sifacna oru tuh kom in sukasrup.
17 汝の耳を傾ぶけて智慧ある者の言をきき且なんぢの心をわが知識に用ゐよ
Porongo, ac nga fah luti nu sum kas lun mwet lalmwetmet. Lotela mwe luti lalos,
18 之を汝の腹にたもちて 盡くなんぢの口唇にそなはらしめば樂しかるべし
ac kom ac fah insewowo kom fin esam ac kaliya.
19 汝をしてヱホバに倚賴ましめんが爲にわれ今日これを汝に敎ふ
Nga lungse kom in filiya lulalfongi lom in LEUM GOD; pa oru nga akola in fahkak ma inge nu sum misenge.
20 われ勸言と知識とをふくみたる勝れし言を汝の爲に録ししにあらずや
Nga simusla tari kas lalmwetmet tolngoul nu sum. Oasr kas in etauk ac kas in kasru
21 これ汝をして眞の言の確實なることを暁らしめ 且なんぢを遣しし者に眞の言を持歸らしめん爲なり
su ac fah luti nu sum kalmen ma suwohs ac pwaye. Na pacl se ac supweyukla kom in konauk, kom ac foloko use top suwohs.
22 弱き者を弱きがために掠むることなかれ 艱難者を門にて壓つくること勿れ
Nimet pisre ma lun mwet sukasrup ke sripenna kom ku lukelos. Nimet orek kutasrik nu selos su wangin kasreyalos in acn in nununku.
23 そはヱホバその訴を糺し且かれらを害ふものの生命をそこなはん
LEUM GOD El ac fah aululos sramsram, ac El ac fah kalyaelos su akkeokye mwet sukasrup ingan.
24 怒る者と交ること勿れ 憤ほる人とともに往ことなかれ
Nimet asruoki nu sin mwet mongsa,
25 恐くは汝その道に效ひてみづから罟に陷らん
sahp kom ac lotela ouiya lalos ac kofla ekulla tok.
26 なんぢ人と手をうつ者となることなかれ 人の負債の保證をなすこと勿れ
Nimet wulela in fosrngakin soemoul lun kutena mwet.
27 汝もし償ふべきものあらずば人なんぢの下なる臥牀までも奪ひ取ん 是豈よからんや
Kom fin kofla in akfalyela, elos ac eisla ma lom nukewa, finne mwe oan kiom.
28 なんぢの先祖がたてし古き地界を移すこと勿れ
Nimet mokle akilenyen sie masrol matu ma oakwuki sin mwet matu lom somla.
29 汝その業に巧なる人を見るか 斯る人は王の前に立ん かならず賤者の前にたたじ
Kom fin konauk sie mwet pah ac wo ke orekma, el ac fal in orekma nu sin tokosra, ac tia nu sin mwet pilasr.
